Šis straipsnis apie Popiežių Leoną X. Apie kitus popiežius vardu Leonas skaitykite straipsnyje Popiežius Leonas. Apie kitas žodžio Leonas reikšmes skaitykite straipsnyje Leonas.
Leonas X, tikrasis vardas Giovanni di Lorenzo de Medici (1475 m. gruodžio 11 d. Florencijoje – 1521 m. gruodžio 1 d. Romoje) – popiežius nuo 1513 m. iki mirties, labiausiai žinomas dėl nesėkmingų bandymų sustabdyti reformaciją, kuri prasidėjo jam būnant popiežiumi, kai Martynas Liuteris (1483–1546) apkaltino katalikų bažnyčią dvasine ir materialia korupcija. Leonas X buvo antrasis Lorenzo de Medici sūnus. Jo pusbrolis Giulio di Giuliano de Medici taip pat tapo popiežiumi Klemensu VII (1523–34).
Ankstyvoji karjera
1492 m. kovo 26 d. šešiolikmetis Džiovanis tapo kardinolu ir persikėlė į Romą. Po kelių mėnesių jo karjeros perspektyvas aptemdė beveik vienu metu ištikusi jo tėvo ir popiežiaus mirtis, po kurių pasibaigė taiki era Italijoje ir prasidėjo užsienio invazijų ir vidinių kofliktų periodas.
Į Italiją įsiveržus prancūzams Medičių šeima buvo ištremta iš Florencijos (1494 lapkritis). Bandęs kiek įmanoma priešintis, kardinolas de Medici prieglobstį rado Bolonijoje, keliavo po užsienio šalis su grupe draugų. Grįžęs iš kelionių apsistojo Romoje, nesikišo į viešąjį gyvenimą.
Išrinkimas popiežiumi
1513 m. kovo 9 d. Leonas X buvo išrinktas, o kovo 11 d. tapo popiežiumi. Kaip teigiama, jis pasakęs savo broliui Džiulianui: „Jei Dievas suteikė mums popiežiaus vietą, mėgaukimės ja.“ Nors apie tai pranešęs Venecijos pasiuntinys nebuvo nešališkas, be to, tuo metu net nebuvo Romoje, ši frazė gerai iliustruoja į malonumus linkusį popiežiaus būdą ir rimtumo stoką. Ir iš tikrųjų jis mėgavosi rengdamas Romoje paradus su panteromis ir baltuoju drambliu Hanno.
Leonas X taip pat garsėjo labdara: ligoninėms, atleistiems kareiviams, piligrimams, vargšams studentams, pabėgėliams, luošiams, ligoniams ir įvairiausiems nelaimėliams kasmet buvo išdalinama daugiau nei 6000 dukatų.
Jo ekstravagancija įžeidė net kai kuriuos kardinolus, kurie, vadovaujami Alfonso Petrucci iš Sienos, kaip įtariama, rengė pasikėsinimą, kuris nepavyko. Kai kas teigė, kad Leonas X ir jo pasekėjai išsigalvojo sąmokslą, kad galėtų išlupti pinigų iš turtingų, bet nemėgstamų kardinolų.
1520 m. liepos 15 d. popiežius Leonas X išleido popiežiaus bulę „Exsurge Domine“ ir 1521 m. sausio 3 d. ekskomunikavo Liuterį. Ši bulė buvo ignoruojama, o Liuteris ją viešai sudegino. Tai buvo ne vienintelis Leono X dokumentas, į kurį nebuvo kreipiamas dėmesys – Henrikui VIII paprašius popiežiaus leidimo skyryboms, Leonas X atsisakė. Jis nenorėjo supykdyti karalienės Katerinos sūnėno Šventosios Romos imperatoriaus Karolio V-ojo. Po popiežiaus atsisakymo Henrikas VIII nusprendė įkurti anglikonų bažnyčią, pasiskirdamas save šios bažnyčios galva. Netrukus po to popiežius susirgo maliarija ir 1521 m. mirė.
Popiežius