Pereiti prie turinio

Leonas X

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
10:33, 13 sausio 2013 versija, sukurta EmausBot (aptarimas | indėlis) (r2.7.3) (robotas: Keičiama tl:León X į tl:Leo X)
Leonas X
lot. Leo X
217-asis popiežius
Gimimo vardas it. Giovanni di Lorenzo de Medici
Gimė 1475 gruodžio 11
Florencija, Italija
Mirė 1521 gruodžio 1
Palaidotas (-a) Santa Maria sopra Minerva, Roma
Tautybė italas
Leono X herbas
Leono X herbas
217-asis popiežius
Išrinktas 1513 kovo 11
Baigė 1521 gruodžio 1
Pirmtakas Julijus II
Įpėdinis Adrianas VI
Vikiteka Leonas X

Leonas X (lot. Leo X, tikrasis vardas Džiovanis di Lorencas de Medičis, it. Giovanni di Lorenzo de Medici, 1475 m. gruodžio 11 d. Florencijoje1521 m. gruodžio 1 d. Romoje) – popiežius nuo 1513 m. iki mirties, labiausiai žinomas dėl nesėkmingų bandymų sustabdyti reformaciją, kuri prasidėjo jam būnant popiežiumi, kai Martynas Liuteris (1483–1546) apkaltino katalikų bažnyčią dvasine ir materialia korupcija.

Biografija

Kilęs iš Florencijos Medičių giminės, antrasis Lorenco de Medičio sūnus. Jo pusbrolis Džiulijus di Džiulianas de Medičis tapo popiežiumi Klemensu VII (1523–1534).

1489 m. kardinolas in pectore (paskelbtas slaptai), 1492 m. kovo 26 d. šešiolikmetis Džiovanis buvokardinolu paskelbtas viešai ir persikėlė į Romą. Po kelių mėnesių jo karjeros perspektyvas aptemdė beveik vienu metu ištikusi jo tėvo ir popiežiaus mirtis, po kurių pasibaigė taiki era Italijoje ir prasidėjo užsienio invazijų ir vidinių konfliktų periodas.

Į Italiją įsiveržus prancūzams, Medičių šeima 1494m. lapkritį buvo ištremta iš Florencijos. Bandęs kiek įmanoma priešintis, kardinolas de Medičis prieglobstį rado Bolonijoje, keliavo po užsienio šalis su grupe draugų. Grįžęs iš kelionių apsistojo Romoje, nesikišo į viešąjį gyvenimą.

Išrinkimas popiežiumi

1513 m. kovo 9 d. nebūdamas kunigu išrinktas popiežiumi, po rinkimų įšventintas kunigu ir vyskupu, kovo 11 d. įšventintas popiežiumi. Kaip teigiama, jis pasakęs savo broliui Džiulianui: „Jei Dievas suteikė mums popiežiaus vietą, mėgaukimės ja.“ Nors apie tai pranešęs Venecijos pasiuntinys nebuvo nešališkas, be to, tuo metu net nebuvo Romoje, ši frazė gerai iliustruoja į malonumus linkusio popiežiaus būdą ir rimtumo stoką. Ir iš tikrųjų jis mėgavosi rengdamas Romoje paradus su panteromis ir baltuoju drambliu Hanno.

Nuo 1513 m. vadovavo Laterano V susirinkimui; jam pasibaigus skelbė popiežiaus viršenybę Susirinkimo atžvilgiu. 1516 m. su Prancūzijos karaliumi Pranciškumi I sudarė Bolonijos konkordatą, kuriuo suteikė karaliui teisę skirti vyskupus. Jo politikai buvo būdingas nepotizmas. Išplėtė prekybą indulgencijomis, tai paskatino M. Liuterį paskelbti savo 95 tezes, nuo kurių prasidėjo Reformacija.

Pradėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščio Kazimiero beatifikacijos bylą: 1517 m. sudarė komisiją gyvenimo šventumui ištirti, 1520 m. šiam darbui į Vilnių siuntė legatą vyskupą Z. Fererį.[reikalingas šaltinis]

Leonas X garsėjo labdara: ligoninėms, atleistiems kareiviams, piligrimams, vargšams studentams, pabėgėliams, luošiams, ligoniams ir įvairiausiems nelaimėliams kasmet buvo išdalinama daugiau nei 6000 dukatų. Globojo žydus. Buvo Renesanso kultūros žinovas, rėmė menininkus (Rafaelį, Mikelandželą ir kt.).

Jo ekstravagancija įžeidė net kai kuriuos kardinolus, kurie, vadovaujami Alfonso PetručioSienos, kaip įtariama, rengė pasikėsinimą, bet jis nepavyko. Kai kas teigė, kad Leonas X ir jo pasekėjai išsigalvojo sąmokslą, kad galėtų išlupti pinigų iš turtingų, bet nemėgstamų kardinolų.

Leonas X taip pat pasižymėjo architektūros projektais, pratęsė Šventojo Petro bazilikos statybą.

Reformacija

1520 m. liepos 15 d. popiežius Leonas X išleido popiežiaus bulęExsurge Domine“ ir 1521 m. sausio 3 d. ekskomunikavo Liuterį (bulė Decel Romanum Pontificem). Ši bulė buvo ignoruojama, o Liuteris ją viešai sudegino. Tai buvo ne vienintelis Leono X dokumentas, į kurį nebuvo kreipiamas dėmesys.

Anglijos karaliui Henrikui VIII paprašius popiežiaus leidimo skyryboms, Leonas X atsisakė. Jis nenorėjo supykdyti Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio V. Popiežiui atsisakius Henrikas VIII nusprendė įkurti anglikonų bažnyčią, pasiskirdamas save šios bažnyčios galva. Netrukus po to popiežius susirgo maliarija ir 1521 m. mirė.

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas
Popiežius
Julijus II
Popiežius
Leonas X

1513-1521
Įpėdinis
Popiežius
Adrianas VI

Šaltiniai

Nuorodos