Jogaila

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Kitos reikšmės – Jogaila (reikšmės).

Jogaila
Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis
Jogailos karūnacija, tapyta apie 1475–1480 m.
Jogailaičiai
Jogailos herbas
Gimė	1352 m. Vilnius
Mirė	1434 m. birželio 1 d. (~82 metai) Horodokas
Palaidotas (-a)	Vavelio katedra
Tėvas	Algirdas
Motina	Julijona
Sutuoktinis (-ė)	Jadvyga Anžujietė Ona Celietė Elžbieta Granovska Sofija Alšėniškė
Vaikai	Elžbieta Bonifaca Jadvyga Jogailaitė Vladislovas III Varnietis Kazimieras Kazimieras Andrius
Lietuvos didysis kunigaikštis
Valdė	1377 m. – 1392 m. (~15 metų)
Pirmtakas	Algirdas
Įpėdinis	Vytautas
Lenkijos karalius
Valdė	1386 m. – 1434 m. (~48 metai)
Pirmtakas	Jadvyga
Įpėdinis	Vladislovas III
Vikiteka	Jogaila

Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“ (lot. Dux Magnus Lituanorum Russiaeque dominus et haerus naturalis), ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila (lenk. Władysław II Jagiełło).

Jogailos atliktas Lietuvos krikštas, skirtingai nuo trumpalaikio krikščionybės periodo Mindaugo valdymo laikais, buvo nebegrįžtamas, šalis galutinai pasuko suartėjimo su Vakarais keliu. Drauge Jogailos valdymo laikotarpis dalies istorikų vertinamas kaip lenkiškosios kultūros plitimo Lietuvoje pradžia, o Lenkijoje Jogailos valdymas buvo Lenkijos „Aukso amžiaus“ pradžia. Kariniu požiūriu svarbiausias Jogailos valdymo laikotarpio laimėjimas buvo Vokiečių ordino sutriuškinimas Prūsijoje.

Algirdo sūnus. Pradėjo Lenkijos karalystės ir LDK valdovų Jogailaičių dinastiją.

Biografija

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir Tverės kunigaikštytės Julijonos Aleksandrovnos sūnus Jogaila gimė Vilniuje. Paveldėjęs sostą po Algirdo mirties (1377 m.), valdžią iš pradžių, kaip ir jo tėvas, dalijosi su dėde Kęstučiu. 1380 m. kilo ginkluotas konfliktas tarp Jogailos ir Kęstučio. Pastarasis Jogailą 1381 m. suėmė ir pašalino iš valdžios. Konflikto priežastis buvo Jogailos ir Vokiečių ordino 1380 m. sudaryta Dovydiškių sutartis, kurioje nepaisyta Kęstučio interesų. 1382 m. Jogaila buvo išlaisvintas ir jam savo ruožtu pavyko suimti dėdę. Kalėjime Krėvoje Kęstutis greitai mirė, Jogaila buvo įtariamas jį nužudęs. Tačiau Kęstučio sūnus Vytautas mirties išvengė. Jogaila tuo metu svarstė galimybę vesti Maskvos kunigaikščio dukterį ir priimti stačiatikybę, tačiau greičiausiai jis nusprendė, kad stačiatikybės priėmimas nesustabdys Teutonų ordino puolimų prieš Lietuvą.

Jogaila, 1863 m. (Michalas Godlevskis)

1384 m. atsirado nauja alternatyva – iš Mažosios Lenkijos ponų Jogaila gavo pasiūlymą vesti Lenkijos karaliaus (Rex Poloniae) titulą turinčią Jadvygą, kuri dar vaikystėje buvo ištekinta už keleriais metais už ją vyresnio Vilhelmo Habsburgo, ir tapti Lenkijos karaliumi. Lenkijos feodalų siūlymu Jogaila 1385 m. rugpjūčio 14 d. sudarė Krėvos sutartį, sujungdamas Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę su Lenkijos karalyste. 1386 m. vasario 15 d. Krokuvoje jis buvo pakrikštytas Vladislovo vardu ir, pats būdamas 35 m. amžiaus, vedė 12 m. amžiaus Jadvygą. 1386 m. kovo 4 d. Jogaila Krokuvoje buvo karūnuotas ir su Jadvyga tapo lygiateisiu Lenkijos valdovu. 1387 m. pradėjo Lietuvos krikštą. Krikštijant Žemaitiją, nė vienas dvasininkas, atvykęs į Žemaitiją kartu su karaliumi Jogaila, negalėjo susikalbėti su žemaičiais, todėl pats karalius Jogaila mokė žemaičius apie katalikybę, taigi jis gebėjo bendrauti žemaičių tarme. Taip pat yra žinoma, kad Jogaila su Vytautu Didžiuoju bendravo lietuviškai. Pasak Vokiečių ordino liudijimo, Jogaila negebėjo nei skaityti, nei rašyti, todėl turėjo klausytis, kaip kiti jam perskaito tekstus.

Po Jadvygos ir jos naujagimės dukters mirties 1399 m. Jogaila išliko Lenkijos valdovu dar 35 metus. Jogailos priešininkai Lenkijoje tvirtino, kad po Jadvygos mirties Jogaila neteko teisių į sostą, tačiau tiesioginių jos palikuonių nebuvo, o visi kiti pretendentai tebuvo tolimi Piastų giminės. Po Jadvygos mirties Jogaila vedė dar kelis kartus – Oną (Celjės grafaitė), Elžbietą Granovską, Sofiją Alšėniškę. Paveldėtojų Jogailai gimė tik iš ketvirtos santuokos su Sofija, kilusia iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o ne Lenkijos, dėl to Jogaila už sūnų pripažinimą paveldėtojais turėjo padaryti nuolaidų Lenkijos didikams.

Jogaila buvo pirmasis iš Lietuvos valdovų, kuris kartu tapo ir Lenkijos karaliumi. Jogaila mirė eidamas devintą dešimtį 1434 m., palikdamas Lietuvą valdyti jaunesniajam sūnui Kazimierui, o Lenkiją vyresniajam Vladislovui. Jo mirties metu abu sūnūs buvo nepilnamečiai. Po Vladislovo III mirties Varnos mūšyje Lenkijos sostą paveldėjo Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras.

Nors Lenkijoje Jogailaičių dinastija teoriškai nebuvo paveldima (Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulas buvo paveldimas), faktiškai kaskart mirus dinastijos atstovui sostą užimdavo jo sūnus arba brolis. Mirus paskutiniam Jogailaičių dinastijos vyriškosios lyties atstovui Lenkijos karaliai ir Lietuvos didieji kunigaikščiai imti rinkti šlėktų seimuose.

Santykiai su Vytautu

Lenkija–Lietuva valdant Jogailai (1386 – 1434)

Jogailai esant Lenkijos karaliumi, valdžią Lietuvoje jam pamažu (1392–1401) teko perduoti Vytautui, nors savo vietininku jis buvo paskyręs ir brolį Skirgailą. Nepaisydamas Lenkijos bajorijos, Astravos sutartimi pusbroliui Vytautui grąžino Trakų kunigaikštystę ir pavedė iki gyvos galvos valdyti LDK. Nepaisant pusbrolių varžymosi, valdant Jogailai susiformavo Lenkijos–Lietuvos sąjunga. Jogaila ir Vytautas vykdė bendrą užsienio politiką, kuri greitai davė rezultatų. Pirmiausia atsisukta prieš Vokiečių ordiną: karą su juo vainikavo 1410 m. Žalgirio mūšis, baigęsis Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių pergale. Ordinas prarado nenugalimumo aureolę, tačiau dar ilgą laiką išliko stiprus. Tik 1422 m. Melno taika buvo pasiektas ilgalaikis santykių sureguliavimas.

Santykių su Vytautu pagrindus apibūdino 1413 m. sudaryta Horodlės unija. Pagal ją ateityje Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai turėjo būti renkami abiejų valstybių sutarimu. Lenkijos bajorai Lietuvos bajorams suteikė savo herbus.

Lenkijos didikai pasipriešino vėlesnėms Vytauto pastangoms 1430 m. karūnuotis Lietuvos karaliumi. Vytauto siekį palaikė Šventosios Romos imperijos imperatorius Zigmantas, nors Jogailos pozicija šiuo klausimu buvo neaiški.

Santuokos ir vaikai

1. 1386 m. vasario 18 d. santuoka su Jadvyga (1373–1399):
   • vienintelis vaikas, duktė Elžbieta Bonifaca, mirė 3 savaitės po gimimo (1399 m. liepos 13 d.);
2. 1402 m. sausio 29 d. santuoka su Ona (1386–1416), Celjės grafo Vilhelmo dukterimi, Kazimiero didžiojo anūke:
   • Jadvyga Jogailaitė (1408–1431);
3. 1417 m. gegužės 2 d. santuoka su Elžbieta Granovska (1372–1420 m.), Otono iš Pilčės dukterimi, tris kartus našle;
4. 1422 m. santuoka su Sofija Alšėniške (1405–1444 m.), Andriaus Alšėniškio dukterimi:
   • Vladislovas III Varnietis (1424–1444),
   • Kazimieras (mirė kūdikystėje),
   • Kazimieras Andrius (1427–1492.

Galerija

• 
  Jogaila, suklupęs prieš Dievo Motiną. Freska Lublino koplyčioje, apie 1407–1418 m.
• 
  Graviūra Chronica Hungarorum, 1488 m.
• 
  Karaliaus atvaizdas Martyno Bielskio Lenkijos kronikoje, 1597 m.
• 
  Jogailos spaudas su titulu Lietuvos karalius, naudotas 1377–1386, prieš jam tampant Lenkijos karaliumi
• 
  Jogailos lietuviška moneta su Vyčiu ir Jogailaičių dvigubu kryžiumi, 1388–1392 m.
• 
  Jogailos karališkasis antspaudas, naudotas po 1386 m.
• 
  Vladislovas Jogaila ir Jadvyga prie kryžiaus, XVII a. (Tomasas Dolabela)
• 
  Jogailos portretas ant sarkofago, Vavelio katedra
• 
  Jogailos sarkofagas, Vavelio katedra
• 
  Jogaila ant paminklo Žalgirio mūšiui Krokuvoje

Išnašos

Jogaila Gediminaičių šeima Gimė: 1352 Mirė: 1434
Karališkieji titulai
Prieš tai: Algirdas	Lietuvos didysis kunigaikštis 1377-1381	Po to: Kęstutis
Prieš tai: Kęstutis	Lietuvos didysis kunigaikštis 1382-1401	Po to: Vytautas
Prieš tai: Jadvyga	Lenkijos Karalius 1386–1434	Po to: Vladislovas III

Vikižodynas