Arėjas
Arėjas (gr. Ἄρης – „vyras“, „patinas“, „kova“) graikų mitologijoje – karo dievas. Jis yra Dzeuso ir Heros sūnus. Pasak kai kurių legendų – Afroditės vyras. Jo atitikmuo romėnų mitologijoje – Marsas.
Kultas
Arėjas buvo garbinamas daugiausia Trakijoje. Nors poezijoje ir mituose Arėjas dažnai minimas ir yra svarbus, jo kultas buvo menkai išplėtotas. Netgi tada, kai jis buvo labai gerbiamas dėl to, kad buvo įtrauktas į kitų dievų tarpą, jis neturėjo savo šventyklos, o dalinosi Tėbų šventykla su Afrodite.
Arėjas Enialijus buvo kartais naudojamas kaip Arėjo epitetas. Įdomiausia, kad Mikėnuose lentelėse minimas dievas Enialijas, o Arėjas yra tik dažnai pasitaikantis daiktavardis, reiškiantis „karą“. Ilgainiui Enialijas buvo pažemintas iki didvyrio statuso (minimas Iliadoje), o Arėjas paaukštintas iki dievo. Enialijas išliko tik kaip kulto tradicijos vardas keliuose aspektuose, daugiausia pastebimas vyriškumo priesaikos ceremonijoje Atėnuose.
Mitai
- Otas ir Efialas, du broliai milžinai, įkišo Arėją į urną. Hermis gelbėdamas Arėją pasivertė elniu ir privertė brolius mesti ietis į vienas kitą.
- Vieną naktį Arėjas, būdamas lovoje su Afrodite, liepęs jaunuoliui Alektrionui saugoti duris. Jis užmigo ir Helijas, saulė, įėjo į kambarį. Alektrioną Arėjas pavertė gaidžiu, kuris niekada nepamiršta paskelbti, kad saulė atėjo.
- Trojos karo metu, Diomedas kovėsi su Hektoru ir pamatė Arėją kaunantis trojėnų pusėje. Diomedas liepęs savo kariams lėtai atsitraukti. Hera, Arėjo motina, pamatė, kad Arėjas įsikišo į kovą ir paprašė Dzeuso, Arėjo tėvo, leidimo išvyti Arėją iš mūšio lauko. Hera paragino Diomedą pulti Arėją ir jis metė ietį į dievą. Atėnė pakreipė ietį, kad ši pataikytų į Arėjo kūną. Arėjas suriaumojo iš skausmo ir pasitraukė į Olimpo kalną, taip priversdamas trojėnus atsitraukti.
Vaikai
Su Aerope:
Su Aglaura:
Su Altaja:
Su Afrodite:
- Anteras, netrokštamos meilės, meilės paniekinimo personifikacija[9];
- Deimas, siaubo kėlimo personifikacija[10][11];
- Erotas, meilės ir geismo dievas[12][13];
- Harmonija, harmonijos ir santarvės deivė [14][15][16][17][18];
- Himeras, geismo, aistros personifikacija;
- Himenajus, santuokos dievas;
- Fobas, baimės ir siaubo dievas;
- Priapas, vaisingumo dievas;
Su Astioche (Astioke)
Su Astere:
Su Atalanta:
Su Demonike:
Su Dotide:
Su Enio:
Su Eritėja:
- Euritionas, Geriono karvių sargas;
Su Filonome:
Su Harpina:
Su Kirene:
- Diomedas iš Trakijos, milžinas Trakijos karalius, laikęs 4 mėsėdžius arklius[32][33];
Su Krise (Chrise):
Su Rėja Silvija:
Su Pirene:
Su Pelopija:
Su Protogenėja:
Su Otrera:
Su Steropė:
Su Tereine
Su Tritėja:
Su nežinoma motina:
- Alkonas[50];
- Antiopė, ją pagrobė Tesėjas;
- Bistonas, įkūrė Bistonijos miestą;
- Drijas[51][52][53];
- Enio, siaubo personifikacija;
- Likaonas[4];
- Likas[54][55]
- Nisas[56];
- Portėjas[57]
- Terėjus[58][59][60];
Be motinos:
Literatūra
- ↑ Pausanijas, „Graikijos aprašymas“ 8.44.7
- ↑ Apolodoras, „Biblioteka“ 3.180
- ↑ Pausanijas, „Graikijos aprašymas“ 1.21.4
- ↑ 4,0 4,1 4,2 "Ares. " Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica, 2009.
- ↑ Apolodoras, „Biblioteka“ 1.65
- ↑ Plutarchas, „Paralelės istorijos“ 26
- ↑ Hyginas, „Fabula“ 14
- ↑ Ovidijus, „Metamorfozės“ 8.269
- ↑ Cicero De Natura Deorum 3.21
- ↑ Quintus Smyrnaeus 10.51
- ↑ Nonas, „Dionisiaka“ 2.414
- ↑ Simonides Frag 575
- ↑ Nonas, „Dionisiaka“ 5.88
- ↑ Hesiodas, „Teogonija“ 933
- ↑ Euripidas, Bacchae 1357
- ↑ Apolodoras, „Biblioteka“ 3.25
- ↑ Ovidijus, „Metamorfozės“ 3.131
- ↑ Nonas, „Dionisiaka“ 3.373
- ↑ Homeras, „Iliada“ 2.512
- ↑ Pausanijas, „Graikijos aprašymas“ 9.37.7
- ↑ Homeras, „Iliada“ 2.512
- ↑ Pausanijas, „Graikijos aprašymas“ 9.37.7
- ↑ Higinas, „Fabula“ 250
- ↑ Apolodoras, „Biblioteka“ 3.109
- ↑ 25,0 25,1 25,2 25,3 Apolodoras, „Biblioteka“ 1.7.7 [1]
- ↑ Apolodoras, „Biblioteka“ 3.41
- ↑ Eustatijus, „Apie Homero Iliadą“ 944
- ↑ Plutarchas, „Paralelės istorijos“ 36
- ↑ Apolonijus Rodijus, „Argonautika“ 2.989
- ↑ Pausanijas, „Graikijos aprašymas“ 5.22.6
- ↑ Diodoras Sikulas, „Istorijos bilioteka“ 4.73.1
- ↑ Apolodoras. „Biblioteka ir Epitomė“. 2.5.8.
- ↑ "Cyrene. " Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica, 2009.
- ↑ Pausanijas, „Graikijos aprašymas“ 9.36.1
- ↑ Hyginas, „Fabula“ 252
- ↑ Hyginas, „Fabula“ 252
- ↑ Apolodoras, „Biblioteka“ 2.114
- ↑ Apolodoras, „Biblioteka“ 2.155
- ↑ Apolodoras, „Biblioteka“ 1.59
- ↑ Higinus, Fabula 30
- ↑ Apolodoras, „Biblioteka“ E5.1
- ↑ Higinus, Fabula 112
- ↑ Higinus, Fabula 30
- ↑ Plutarchas, „Paralelės istorijos“ 38
- ↑ Higinas, „Fabula“ 84
- ↑ Higinas, „Astronomika“ 2.21
- ↑ Plutarchas, „Paralelės istorijos“ 38
- ↑ Antoninus Liberalis, „Metamorfozės“ 21
- ↑ Pausanijas, „Graikijos aprašymas“ 7.22.8
- ↑ Higinas, „Fabula“ 173
- ↑ Apolodoras, „Biblioteka“ 1.67
- ↑ Higinas, „Fabula“ 159 ir 173
- ↑ Higinas, „Fabula“ 45
- ↑ Plutarchas, „Paralelės istorijos“ 23
- ↑ Higinas „Fabula“ 159
- ↑ Higinas „Fabula“ 198
- ↑ Antoninas Liberalis, „Metamorfozės“ 2
- ↑ Apolodoras, „Biblioteka“ 1.193
- ↑ Higinas, „Fabula“ 45
- ↑ Higinas, „ Metamorfozės“ 6.426
- ↑ Apolodoras, „Biblioteka“ 3.22
- ↑ Higinas, „Fabula“ 178
- ↑ Ovidijus, „Metamorfozės“ 3.874
- ↑ Nonas, „Dionisiaka“ 4.352
- ↑ http://www.theoi.com/Ther/DrakonIsmenios.html