Pereiti prie turinio

Džabal al Tairas

Koordinatės: 15°32′24″ š. pl. 41°49′48″ r. ilg. / 15.54000°š. pl. 41.83000°r. ilg. / 15.54000; 41.83000
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.
Džabal al Tairas
Šalis Jemeno vėliava Jemenas
Aukštis 244 m
Tipas stratovulkanas
Amžius
Aktyvumas aktyvus
Paskutinis
išsiveržimas
2007 m.
Žemėlapis rodantis vietą.
Koordinatės: 15°32′24″ š. pl. 41°49′48″ r. ilg. / 15.54000°š. pl. 41.83000°r. ilg. / 15.54000; 41.83000

Džabal al Tairas (arab. جزيرة جبل الطير) – ovalo formos vulkaninė sala Raudonojoje jūroje, vienodu atstumu atitolusi nuo Jemeno ir Eritrėjos. Nuo 1996 m. Jemenas saloje įrengė du stebėjimo bokštus ir mažą karinę bazę saloje.

124 metus miegojęs 2007 m. rugsėjį ugnikalnis vėl išsiveržė.

Geografija

Sala yra raukšlėto paviršiaus, apie 3 km ilgio ir 3,9 kvadratinių km ploto. Nuo Jemeno ją skiria 115 km, nuo Eritrėjos – 150 km.

Istorija

Anksčiau sala buvo žinoma Saibano[1] vardu ir buvo svarbia nuoroda laivams. Iš pradžių visas Raudonosios jūros salas kontroliavo Osmanų Imperija, vėliau šios valdos perėjo Prancūzijai. 1915 m. salą okupavo britų pajėgos. Pasitraukus Didžiajai Britanijai sala atiteko Jemenui.

2007 m. išsiveržimas

2007 m. rugsėjo 30 d. 19 val. vietos laiku ugnikalnis išsiveržė po 124 metų pertraukos. Buvo pranešta, kad pastebėta bent viena didelė lavos banga. Prieš išsiveržimą iš salos buvo evakuoti 29 Jemeno kariai, tačiau vėliau vandenyje buvo pastebėti keli kūnai. Po išsiveržimo atlikus tyrimą išaiškėjo, kad vakarinė salos dalis, kurioje buvo Jemeno karinė bazė, yra įgriuvusi. Žmonių gelbėjimo ir pagalbos operacijose ugnikalnio išsiveržimo metu Jemenui padėjo NATO ir Portugalijos laivai.

Ankstesni dokumentuoti ugnikalnio išsiveržimai vyko XVIII ir XIX (1883 m.) amžiuose. Manoma, kad dar vienas išsiveržimas įvyko 1332 m. Jemeno mokslininkai apskaičiavo, kad prireiks laiko, kol ugnikalnis nusiramins po paskutinio savo išsiveržimo, tad žvejams patartina vengti šios vietos.[2]

Šaltiniai