Cassini-Huygens
Cassini-Huygens | |
| |
| Organizacija: | NASA, ESA, ASI |
| Šalis: |  JAV, ES
|
| NSSDC ID: | 1997-061A |
| Programa: | -- |
| Misijos tikslas: | Saturno palydovas Titanas |
| Misijos tipas: | praskriejimas, kosminio aparato nuleidimas, palydovas |
| Paleidimo data: | 1997 m. spalio 15 d. |
| Paleidimo vieta: | Kanaveralo kyšulys, JAV |
| Paleidimo įrenginys: | nešančioji raketa „Titan IV-B/Centaur“ |
| Masė: | 5600 kg |
| Misijos rezultatas: | sėkminga |
| Ankstesnė misija: | -- |
| Velesnė misija: | -- |
Cassini-Huygens – NASA, Europos kosmoso agentūros (ESA) ir Italijos kosmoso agentūros (ASI) paleista kosminė stotis tirti Saturnui, ir jo palydovams Febei, Titanui ir Enceladui. Pavadintas prancūzų astronomo Giovanni Domenico Cassinio ir olandų matematiko, fiziko, astronomo Christiaan Huygenso vardu.
Techniniai parametrai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„Cassini-Huygens“ masė yra apie 5600 kg. Pagrindinė dalis – orbitinis modulis, sumontuotas cilindro formos korpuse su viename gale įrengta kryptine parabolinė antena, kitame – raketiniais varikliais. Elektros energiją tiekia radioizotopiniai termoelektriniai generatoriai.
Prie orbitinio modulio šono pritvirtintas disko formos Huygens zondas Saturno palydovui Titanui tirti. Orbitiniame modulyje įrengti prietaisai tarpplanetinei terpei, Saturno žiedams, Saturno ir jo palydovų atmosferų cheminei sudėčiai ir fizikinėms savybėms, Saturno matgnetiniam laukui tyrinėti, bei nuotraukoms daryti.
Misijos tikslai ir eiga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Erdvėlaivio dalis – zondas „Huygens“ 2004 m. gruodžio 25 buvo paleistas į Saturno palydovą Titaną, ant kurio paviršiaus nusileido 2005 m. sausio 14 d. ir į Žemę atsiuntė šio palydovo paviršiaus nuotraukų ir atmosferos stebėjimo rezultatus.
Saturno palydove Encelade dar 2005 m. liepą „Cassini“ užfiksavo didžiulius ledo dalelių ir garų debesis, kylančius iš po palydovo paviršiaus. Tai leidžia daryti prielaidą, jog po Encelado paviršiumi slypi skystas vandenynas.
Pagal duomenis, gautus iš „Cassini“ automatinio erdvėlaivio, mokslininkai šiuo metu tikina, kad skysto vandens ištekliai yra vos kelių dešimčių metrų gylyje, mažo (vos 500 km skersmens), bet aktyvaus, Saturno palydovo Encelado paviršiuje.
Dabartinis (2008 m. 11 mėn.) mokslininkų sumanymas – pasiųsti zondą skrieti pro šiuos debesis bei aplink patį palydovą (Enceladą), siekiant surasti papildomų gyvybės egzistavimo požymių. Vienas patikimiausių tokių požymių būtų sudėtingesnių anglies pagrindu sudarytų organinių molekulių egzistavimas. Dabartinė mokslininkų nuomonė yra ta, kad tokiame vandenyne gyvenančios gyvybės formos turėtų išskirti metaną arba jam analogiškas dujas – būtent jas turėtų sugebėti aptikti „Cassini“.
2016 m. lapkričio 26 d. erdvėlaivis praskriejo Titaną ir taip prasidėjo paskutinė misijos fazė, pasibaigusi „Cassini" susidūrimu su planeta. 2017 m. rugsėjo 15 d. erdvėlaivis įskriejo į Saturno atmosferą. Manoma, jog „Cassini" visiškai sudegė per 45 sekundes.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Oficiali Cassini-Huygens svetainė Archyvuota kopija 2012-12-27 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
- „Jet Propulsion Laboratory“ Cassini-Huygens svetainė Archyvuota kopija 2007-04-26 iš Wayback Machine projekto. (angl.)