Kutbo minaretas

28°31′27.68″ š. pl. 77°11′6.89″ r. ilg. / 28.5243556°š. pl. 77.1852472°r. ilg. / 28.5243556; 77.1852472

Kutbo minaretas
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Indija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	iv
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 233
Regionas**	Azija ir Ramusis vandenynas
Įrašymo istorija
Įrašas	1993 (17-oji sesija)
Kutbo minaretas šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Kutbo minaretas
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Kutb Minaras ir jo kompleksas (taip pat Kutab Minaras, Kutub minaras, hind. क़ुतुब मीनार) – įvairių epochų istorijos paminklų kompleksas Delyje, Indijoje, 1993 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą.^[1]

Kutbo minaretas – pasaulyje aukščiausias plytų mūro minaretas. Jo aukštis – 72,5 m, turi 379 laiptelius, skersmuo prie pagrindo – 14,3 m, viršutiniame aukštyje susiaurėja iki 2,7 m. Šalia yra keli kiti istoriniai statiniai bei jų liekanos, sudarantys Kutb Minaro kompleksą, į kurį įeina Alai-Minar minaretas, Geležinė kolona, Quwwat-ul-Islam mečetė, sultono Iltutmišo mauzoliejus, Alai-Darwaza vartai.

Istorija

Kompleksą statė kelios kartos Delio sultonato valdovų. Minaretą 1192 m. pradėjo statyti tiurkų karalius Kutbas ud Dinas Aibekas, norėdamas „nugalėti“ 65 m aukščio afganų Džamo minaretą. Statybą baigė įpėdinis Iltutmish, pristatydamas 3 aukštus, o sultonas Firuzas Šachas Tuglakas 1368 m. užbaigė dar pridėjęs penktąjį ir paskutinįjį aukštus.

Be įprasto tikslo – kviesti tikinčiuosius maldai į mečetę Quwwat-ul-Islam (pastatytą 1198 m.), minaretas dar buvo naudojamas ir kaip apžvalgos bokštas ginant miestą, ir kaip pergalių simbolis, parodant islamo galią.