Latvijos liaudies frontas

Latvijos liaudies frontas (latv. Latvijas Tautas fronte) buvo Latvijos politinė organizacija, egzistavusi nuo 1988 m. iki 1993 m. ir įnešusi esminį indėlį Latvijai iškovojant nepriklausomybę nuo TSRS. Organizacija analogiška Estijos liaudies frontui ir Sąjūdžiui.

Organizacija 1989–1992 m. latvių ir rusų kalbomis leido laikraštį Atmoda („Atgimimas“).

Ištakos

Pasinaudodami režimo atšilimu Gorbačiovo valdymo metais, latviai aktyvizmo ėmėsi dar 1986 m., kai latviai reikalavo sustabdyti ketvirtosios hidroelektrinės Dauguvos užtvankos statybą šalia Daugpilio. Šis judėjimas įkvėpė įkurti Aplinkos apsaugos klubą, kuris aplinkosauginiuose protestuose matė platesnį pasipriešinimą sovietinei valdžiai. Pirmieji Helsinkio grupės organizuoti mažo masto protestai buvo numalšinti sovietinės valdžios Latvijoje. Proveržis įvyko 1988 m. vasarą. Tada daug žinomų latvių viešai išreiškė paramą platesnės autonomijos siekiams, laikraščiuose imtos aptarinėti iki tol draustos temos, susijusios su šalies istorija (pvz., Latvijos okupacija), leista viešai naudoti Latvijos vėliavą.

Liaudies fronto įkūrimas

Prasidėjęs tautinis atgimimas sudarė sąlygas rastis įvairioms organizacijoms, rėmusioms Latvijos autonomiją ar net visišką nepriklausomybę. Tarp jų LLF buvo didžiausia. Organizacija įkurta 1988 m. spalio 9 d. ir pradžioje siekė plačios autonomijos, tačiau apie visišką nepriklausomybę neužsimindavo. Liaudies frontą rėmė Latvijos TSR vadovybės nuosaikusis sparnas, tame tarpe Anatolijs Gorbunovs.

Liaudies fronto narystė išaugo iki 250 000 narių, organizacija siekė suburti Latvijos autonomijos ar nepriklausomybės siekiančias jėgas. Kadangi tuo metu 48 % Latvijos gyventojų sudarė ne etniniai latviai, Liaudies Frontas siekė pritraukti ir tautines mažumas, pvz., remdami siūlymus tautinių mažumų mokyklose dėstyti mažumų gimtąja kalba, o ne latvių ar rusų. Tuo pat metu Liaudies frontas bendradarbiavo su judėjimais, be išlygų siekusiais nepriklausomybės.

Galop ir Liaudies fronto gretose nepriklausomybininkų platforma nustelbė autonomininkus. 1989 m. gegužės 31 d. LLF paskelbė, kad TSRS vyriausybė neparodė reikiamo palankumo Latvijos autonomijos idėjai, todėl nepriklausoma Latvija tapo vieninteliu pasirinkimu. 1989 m. rugpjūčio 23 d. kartu su Sąjūdžiu ir Estijos liaudies frontu organizavo Baltijos kelio grandinę. 1989 ir 1990 m. įvyko pirmieji laisvi rinkimai nuo Karlio Ulmanio perversmo 1934 m. Reikšmingiausiais tapo rinkimai į Latvijos TSR Aukščiausiąją Tarybą 1990 m. kovo 18 d., kuriuose už nepriklausomybę pasisakantis blokas, vedamas Liaudies fronto, iškovojo 138 vietas iš 201, taip įgaudamas dviejų trečdalių daugumą, reikalingą Konstitucijai pakeisti.

Liaudies fronto vadovavimas

Po 1990 m. rinkimų Liaudies Frontas tapo valdančiąja partija Latvijoje. 1990 m. gegužės 4 d., 138 deputatams balsavus už ir 1 susilaikius, Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kuriuo paskelbtas Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimas. Liaudies fronto vadovas Dainis Īvāns tapo parlamento pirmininku, o Ivars Godmanis - ministru pirmininku. Nepriklausomybę atkūrusios Latvijos pirmojoje vyriausybėje daug svarbių postų užėmė LLF atstovai.

1990 m. gegužis–1991 m. rugpjūtis Latvijai, kaip ir Lietuvai buvo labai neramus. Nepriklausomybės nepripažino TSRS, buvo baiminamasi karinės jėgos panaudojimo prieš jauną valstybę. 1991 m. sausio 13 d. neapsieita be kraujo praliejimo – nuo sovietinių tankų gindami parlamentą žuvo 2 latvių policininkai ir 4 civiliai, buvo statomos barikados, kuriami laužai, giedamos giesmės.

Latvijos nepriklausomybė galop kitų šalių imta pripažinti žlugus 1991 m. pučui Maskvoje. Nors LLF pavyko pasiekti svarbiausią savo tikslą, perėjimas iš planinės į rinkos ekonomiką buvo skausmingas kaip ir kitose buvusiose sovietinėse respublikose. 1990–1993 m. BVP Latvijoje susitraukė perpus, tai turėjo didelės įtakos premjero Guodmanio populiarumui. Daug buvusių narių paliko Liaudies frontą ir įkūrė kitas partijas. 1993 m. birželį vykusiuose rinkimuose judėjimas surinko vos 2,62 % rinkėjų balsų ir į Saeimą nepateko.

Judėjimas išformuotas 1999 m. spalio 9 d., kai 9-ojo kongreso metu priimtas sprendimas Latvijos liaudies frontą likviduoti.

Pirmininkai

• Dainis Ivans (1988—1990)
• Romualds Ražuks (1990—1992)
• Uldis Augstkalns (1992—1997)