Popiežiaus bulė
Popiežiaus bulė (lot. bulla – burbulas, antspaudas) – popiežiaus kanceliarijoje paruoštas ir antspauduotas, iškilmingos formos dokumentas, kuriuo fiksuojami svarbūs popiežiaus leidžiami teisės aktai.[1]
Oficialus dokumento pavadinimas buvo „apaštališkasis laiškas“ (litterae apostolicae). Bulėmis šie dokumentai pavadinti pagal reljefinį švininį atspaudą (bulę), pritvirtinamą autentiškumui užtikrinti. Tokie antspaudai Viduramžiais ir Naujųjų laikų pradžioje nuolat naudoti popiežiaus dokumentams tvirtinti.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iš pradžių bulės rašytos ant papiruso, XI a. jį pakeičia pergamentas. Bulės naudotos Senovės Romoje, Bizantijoje. Papirusas nepatvarus, todėl senųjų bulių išliko nedaug. Seniausia visiškai išlikusi bulė parašyta 819 m. Seniausi išlikę švininiai atspaudai – iš VI a. XV a. popiežiui Eugenijui IV įvedus paprastesnę laiško formą, bulė pradėta vartoti vis rečiau, dabar naudojama tik iškilmingomis progomis. Bules pakeitė kiti dokumentai, pvz., enciklika (aplinkraštis vyskupams).
Forma
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bulė prasideda eilute, kurioje minimi trys dalykai – popiežiaus vardas, titulas episcopus servus servorum Dei (Vyskupas, dievo tarnų tarnas), ir frazė, pagal kurią ji pavadinama (incipitas). Baigiamojoje dalyje rašoma išleidimo vieta, diena, mėnuo, popiežiaus pontifikavimo metai ir parašai.
Bulę pasirašo Romos kurijos narys, paprastai Vatikano valstybės sekretorius, bet pačias iškilmingiausias bules popiežius pasirašo pats. Tokiu atveju naudojama formulė Ego (vardas) Catholicae Ecclesiae Episcopus (Aš, (vardas), katalikų bažnyčios vyskupas), po jos seka popiežiaus monograma ir liudininkų parašai (jei tokių yra).
Antspaudas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bulė – apvalus, pakabinamas metalinis dvipusis antspaudas, paprastai gaminamas iš švino, labai iškilmingom progom – iš aukso. Jame buvo pavaizduota monograma SPSP žyminti apaštalus Petrą ir Povilą (Sanctus PAulus, Sanctus PEtrus). Reverse – popiežiaus vardas. Atspaudas pritvirtinamas prie laiško kanapine arba raudono ir geltono šilko virvute.
XVIII a. metalinis atspaudas buvo pakeistas raudono rašalo atspaudu, dedamu tiesiai ant laiško, nors, pavyzdžiui, Jono XXIII bulė, sušaukianti II Vatikano susirinkimą, buvo su švinine bule. 1931 m. popiežius Pijus XI standartizavo bulės dydį (skersmuo – 4 cm, storis – 0,5 cm).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Bulė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 589 psl.