Šartras
| Šartras pranc. Chartres | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Prancūzija
|
| Regionas | Centras (Prancūzijos regionas) |
| Departamentas | Eras ir Luara |
| Gyventojų | 39 767 |
| Plotas | 16,85 km² |
| Tankumas | 2 360 žm./km² |
| Altitudė | 121−161 m |
 Vikiteka |
Šartras |
Šartras (pranc. Chartres) – miestas centrinėje Prancūzijoje, Centro regione, Ero ir Luaros departamento centras. Veikia oro uostas, geležinkeliai ir automagistralės jungia Šartrą su Paryžiumi ir kitais Prancūzijos miestais. Išplėtotos elektrotechnikos, kosmetikos, parfumerijos, automobilių dalių gamybos, maisto pramonės šakos. Plėtojamas turizmas. Dailės, gamtos, priešistorės muziejai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Romėnų laikais vietovė vadinta Carnutum ir buvo keltų karnetų genties centras. Viduramžiais, nuo IV a. Šartras buvo vyskupijos centras. 858 m. miestą sudegino normanai. Nuo 1286 m. Šartras tapo Prancūzijos karaliaus domeno dalimi. Nuo 1528 m. Šartro kunigaikštystės centras. Šartro katedroje 1594 m. karūnuotas Henrikas IV Burbonas. Smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šartras ypač žinomas ant kalvos XII−XIII a. pastatyta gotikos stiliaus Dievo Motinos katedra, įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą. Miestas taip pat garsėja gotikos stiliaus šv. Petro, šv. Andriejaus bažnyčiomis, išlikusiais Vyskupų rūmais, senamiestį juosiančiu bulvarų žiedu.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Chartres (Šartras). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 30-31 psl.