Švelnioji vilnūnė

Holcus mollis

Švelnioji vilnūnė (Holcus mollis)

Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Lelijainiai ( Liliopsida)
Poklasis:	Lelijažiedžiai ( Liliidae)
Šeima:	Migliniai ( Poaceae)
Gentis:	Vilnūnė ( Holcus)
Rūšis:	Švelnioji vilnūnė ( Holcus mollis)

Binomas

Holcus mollis
L.

Švelnioji vilnūnė (Holcus mollis) – miglinių (Poaceae) šeimos vilnūnių genties augalas. Savaime auganti daugiametė žolė Europoje ir Vakarų Azijoje, įvežtinė Šiaurės Amerikoje. Paplitusi Lietuvoje.

Augimo sąlygos

Gerai auga miško laukymėse ir jaunuose atžalynuose. Augimą ir žydėjimą riboja miško skliauto vystymasis. Miško augmenijoje ji visada yra reliktas, tačiau išgyvena pievose ir atvirose vietovėse, susidariusiose po miškų kirtimo, nepaisant to, kad mėgsta pavėsį. Auga daugiausia drėgnuose, gerai nusausintuose rūgščiuose, paprastai lengvos ir vidutinės struktūros dirvožemiuose, turinčiuose daug organinių medžiagų. Augalui netinka šarminiai ir kalkingi dirvožemiai. Dažnai auga su papartūnais.

Šiuo augalu minta kai kurios drugių rūšys, pvz., juodbuožiai storgalviai.

Botaninis aprašymas

Daugiametis žolinis šakniastiebinis augalas iki 50 cm aukščio. Šakniastiebiai išsidėstę dirvožemyje maždaug 5 cm gylyje, kartais jie yra gilesni. Šakniastiebių augimas vyksta nuo gegužės iki lapkričio, o intensyviausias jis yra nuo birželio vidurio iki liepos vidurio. Ant šakniastiebio yra daug miegančių pumpurų, kurie neišsivysto tol, kol šakniastiebis nėra pažeidžiamas. Kai jis yra pažeistas, šių pumpurų dėka augalas žemėje išleidžia naujus ūglius. Arčiausiai žemės esanti stiebo dalis yra rudai raudona. Belapiai stiebai turi 4-7 bamblius su gausiais plaukeliais. Lapų makštys gaubia stiebą iš priešingos pusės, yra lygios arba vos nuleistos. Lapų pagrindo ligulos (liežuvėliai) yra plėvelinės, dantytais kraštais, neryškiai nusmailėjusios, 1-5 mm ilgio. Lapalakščiai yra smaili, siekia 4-20 cm ilgio ir iki 12 mm pločio. Jie plokšti, pilkai žalios spalvos, šiek tiek nuleisti. Balkšvos, šviesiai pilkos arba purpurinės spalvos žiedai sudaro siauros kiaušiniškos formos varpas, iš pradžių labai tankias, bet nokimo metu tampančias puresnėmis. Varpos susitelkia į šluotelės pavidalo žiedyną. Pailgos arba elipsės formos varpučių ilgis siekia 4–6 mm. Apatiniai žiedai yra dvilyčiai, viršutiniai – vyriškieji.

Hibridai ir atmainos

Nuo pūkuotosios vilnūnės (Holcus lanatus) švelnioji vilnūnė skiriasi šakniastiebiais ir žemesniais tarpubambliais. Didžiojoje Britanijoje aptinkama pentaploidinė švelniosios vilnūnės atmaina; ji yra sterili, bet dauginasi vegetatyviškai. Varietetas H. mollis var. variegatus turi baltai žalius lapus ir kartais yra auginamas kaip kultūrinis augalas.^[1]

Vyriškasis sterilus hibridas su pūkuotąja vilnūne turi 2n = 21 chromosomą.^[1] Pagal morfologinius požymius hibridai yra panašūs į pūkuotąją vilnūnę.^[2]