Žaslių Kristaus kančios koplyčia

54°51′41″š. pl. 24°35′35″r. ilg. / 54.861353°š. pl. 24.593168°r. ilg. / 54.861353; 24.593168

Žaslių Kristaus kančios koplyčia

Savivaldybė	Kaišiadorių rajonas
Gyvenvietė	Žasliai
Adresas	Vytauto g. 12
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	1933 m.
Stilius	neogotika

Žaslių Kristaus kančios koplyčia – koplyčia, stovinti Žaslių Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje, priešais bažnyčią. Koplyčia su tradicine kryžių nešančio Kristaus skulptūra, šalia palaidoti parapijoje tarnavę kunigai. Pastatyta 1933 m. išskirtinėje vietoje – senosios medinės bažnyčios altoriaus vietoje.^[1]^[2]

Istorija

Šalia senosios bažnyčios buvusios kapinės. 1898 m. prie klebono Kazimiero Kibelio pradėta statyti nauja bažnyčia, o kapinės su antkapiniais paminklais perkeltos į kitą vietą. Dabartinė bažnyčia užbaigta 1902 m. Kristaus kančios koplyčia priešais naująją bažnyčią pastatyta 1933 m. Žaslių bažnyčios klebono kanauninko Mato Cijūnaičio pastangomis. Ji buvo skirta popiežiaus Pijaus XI paskelbtiems jubiliejiniams 1933-iesiems metams, minint 1900-ąsias Kristaus atpirkimo metines (33 metai po Kristaus gimimo). Koplyčioje pastatyta skulptūra, vaizduojanti palinkusį Jėzų su kryžiumi ant peties. Koplyčia pašventinta 1935 m., antrą šv. Velykų dieną.

Palaidojimai

Šventoriuje iš viso palaidota 11 kunigų.^[1] Prie Kristaus kančios koplyčios palaidoti šeši kunigai, iš kurių keturi kilę iš tuometinio Žaslių valsčiaus vietovių:

Matas Cijūnaitis (1886-1955) – koplyčios statytojas, ilgametis Žaslių bažnyčios klebonas, Krivonių bažnyčios statytojas
Juozapas Stakauskas (1900-1972)
Jonas Žižliauskas (1920-1962), kilęs iš Krivonių
Pranas Gerbutavičius (1919–1977), kilęs iš Pajautiškių
Henrikas Surginevičius (1912-1979), kilęs iš Žaslių
Aleksandras Alkovikas (1917-1984), kilęs iš Pustakiemio

Šalia, atskiruose kapuose, palaidoti dar penki kunigai:

Zigmas Červokas (1915-2000)
Silvestras Tomaševskis (?–1866)
Kazimieras Kibelis (1868–1902)
Jurgis Kazlauskas (1907-1944)
Pranas Cibulskas (1892-1967)

Šalia Cibulskų kapavietės, dešinėje, stūkso kunigaikštienės Joanos Giedraitienės (?-1850) antkapis. Čia pat palaidota kardinolo Vincento Sladkevičiaus motina Uršulė Kavaliauskaitė-Sladkevičienė (1885-1970). Dviejų akmeninių antkapių (vienas jų – su metaliniu kryžiumi viršuje) įrašai neįskaitomi, manoma, yra iš XIX a.

Šventoriaus kalno šlaito viršutinėje terasoje, į gatvės pusę, pastatytas Zaleskių šeimos laidojimo rūsys. Jis su išlikusiomis kriptomis, įrengtas XIX a. viduryje Senojo Egipto stiliumi.

Architektūra

Koplyčia stovi apardytoje Žaslių piliakalnio dalyje. Atkartoja greta stovinčios bažnyčios architektūros stilių – turi neogotikos elementų. Ji raudonų plytų mūro, keturkampio plano, su dvitarpsniu tinkuoto mūro cokoliu, kurio viršesnėje dalyje, nišose, įmūrytos šešios atminimo lentos su palaidotųjų vardais ir datomis. Aplink koplyčią, papėdėje, prie kiekvieno fasado sienos įtaisytos tamsaus granito antkapinės plokštės. Koplyčia vienos antžeminės patalpos, atviromis sienomis. Pastatą sudaro keturios laikančios kolonos su smailiaarkėmis angomis tarp jų. Aukštas stogas keturšlaitės formos, viršūnę vainikuoja metalinis ornamentuotas kryžius. Pastogę juosia karnizas, banguojanti plytų bokštelių juosta.

Koplyčios vertingoji savybė – centre įkomponuota betoninė skulptūra „Kristus, nešantis kryžių“. Kristus vaizduojamas vainikuotas erškėčių vainiku, vilkintis ilga laisva tunika, žengiantis, abiem rankomis prilaikantis ant peties uždėtą kryžių. Tai Jėzaus Kristaus vaizdavimo ikonografinis tipas, primenantis sceną iš Kryžiaus kelio ciklą vaizduojančių stočių. Ši Kristaus scena paplitusi pakelių mūriniuose koplytstulpiuose, koplytėlėse.