2001 m. Lietuvos šachmatų čempionatas
2001 m. Lietuvos šachmatų čempionatas – tai 68-asis Lietuvos vyrų ir 54-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatai.
Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]68-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko 2001 m. gegužės 8 – gegužės 20 d. Kaune.[1]
Dalyviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Be atrankos žaisti vyrų čempionate turėjo teisę praėjusių metų čempionato 1-8 vietų laimėtojai: Viktorija Čmilytė, Darius Ruželė, Viktoras Gavrikovas, Aloyzas Kveinys, Vaidas Sakalauskas, Aidas Labuckas, Vytautas Šlapikas, Algimantas Butnorius bei jaunimo čempionato (iki 20 m.) nugalėtojas kaunietis Tomas Krivoūsas, aukščiausią Elo reitingą Lietuvoj turėjęs didmeistris vilnietis Eduardas Rozentalis. Likusių žaidėjų išaiškinimui buvo surengtos čempionato pusfinalio varžybos, vykusios kovo mėn., Vilniuje, kartu su moterų čempionatu. Jose žaidė 40 šachmatininkų tarp kurių buvo 5 tarptautiniai meistrai: Darius Zagorskis, Antanas Zapolskis, Gediminas Šarakauskas, Gintautas Piešina bei Virginijus Dambrauskas. Šachmatininkai varžėsi dėl keturių pirmųjų vietų, suteikiančių teisę dalyvauti Lietuvos vyrų šachmatų čempionato finale.
Pusfinalyje nugalėjo vilnietis D. Zagorskis, surinkęs 7,5 taško iš 9. 2-4 vietas pasidalijo: A. Zapolskis, R. Bastys bei Alius Mikėnas, surinkę po 6,5 taško. Po 6 taškus surinko G. Piešina ir G. Šarakauskas. Jie išsaugojo galimybę dalyvauti finale, jei kuris šachmatininkas atsisakytų jame varžytis.[2]
Taip ir įvyko, kai varžybose atsisakė dalyvauti: praėjusių metų nugalėtoja moterų didmeistrė iš Šiaulių Viktorija Čmilytė, laikiusi abitūros egzaminus, trečiosios vietos laimėtojas didmeistris Viktoras Gavrikovas, pusfinalyje trečią vietą užėmęs bei teisę dalyvauti įgijęs Robertas Bastys, bei aukščiausią reitingą Lietuvoje tuo metu turėjęs Eduardas Rozentalis.[3] Tad ir šeštasis pusfinalio dalyvis buvo pakviestas į finalą.
Tad į finalą susirinko 14 žaidėjų: aštuoni vilniečiai, trys kauniečiai ir po vieną iš Jonavos, Radviliškio ir Ukmergės. Iš 2000 m. čempionato prizininkų dalyvavo tik Darius Ruželė.
Čempionato eiga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įpusėjus čempionatui, po 7 ratų pirmavo DM Šarūnas Šulskis, iškovojęs 5 pergales ir susitikimus su didmeistriais Dariumi Ružele ir Vidmantu Mališausku baigęs lygiosiomis. Jis turėjo 6 taškus ir įtikinamai pirmavo. Antrą trečia vietomis, surinkę po 5 taškus, dalijosi didmeistris Aloyzas Kveinys ir tarptautinis meistras Gediminas Šarakauskas. Ketvirtas buvo TM kaunietis Algimantas Butnorius. Kiek atsargiai pradėję čempionatą didmeistriai D. Ruželė ir V. Mališauskas dalijosi 5-6 vietas.[4]
Aštuntame rate lyderis patyrė pralaimėjimą savo pagrindiniam konkurentui A. Kveiniui.
Tad po 9 ratų pirmavo, po 6,5 taško surinkę, trys varžybų dalyviai: aukščiausią tarp dalyvių reitingą turintis (2533) didmeistris vilnietis Aloyzas Kveinys ir kauniečiai DM kaunietis Šarūnas Šulskis bei TM Algimantas Butnorius.[5]
11 rate Š. Šulskis pralaimėjo Aliui Mikėnui iš Vilniaus. Po šios partijos ėmė pirmauti vilnietis Aloyzas Kveinys. Varžybų viduryje jis pasiekė keletą pergalių iš eilės ir likus dviem ratams turėjo 7,5 taško, o Š. Šulskis – 7. Tačiau 12-ame rate lyderiui nepavyko nugalėti TM Aido Labucko iš Jonavos, o Š. Šulskis įveikė varžybų veteraną TM Algimantą Butnorių, kuriam šis čempionatas jau buvo 30-tas, ir pasivijo vilnietį. Paskutines partijas abu didmeistriai baigė taikiai ir surinko po 9 taškus iš 13 galimų.
Pagal papildomus rodiklius Lietuvos čempionu buvo pripažintas Šarūnas Šulskis, o Aloyzui Kveiniui atiteko antroji vieta. Trečią – užėmė, įlgą laiką turnyrinės lentelės viduryje buvęs, DM Darius Ruželė – jis nuo nugalėtojų atsiliko pustaškiu.[6] Ketvirtas liko TM Gintautas Piešina, penktas – DM Vidmantas Mališauskas (abu po 8 tšk.).
Lentelė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Vieta | Dalyviai | Miestai | 01 | 02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | Taškai | Bergeris |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Šarūnas Šulskis | 2530 | 0 | ½ | ½ | ½ | 1 | 1 | 1 | 1 | ½ | 1 | 1 | 1 | 0 | 9 | 56,25 | |
| 2 | Aloyzas Kveinys | 2533 | 1 | ½ | ½ | 1 | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | 1 | ½ | 1 | 1 | 9 | 54,25 | |
| 3 | Darius Ruželė | 2550 | ½ | ½ | ½ | 1 | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | 1 | 1 | 1 | 8,5 | ||
| 4 | Vidmantas Mališauskas | 2518 | ½ | ½ | ½ | 0 | 1 | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | 1 | 1 | 1 | 8 | 46 | |
| 5 | Gintautas Piešina | 2389 | ½ | 0 | 0 | 1 | 0 | 1 | 1 | ½ | ½ | ½ | 1 | 1 | 1 | 8 | 45,25 | |
| 6 | Vytautas Šlapikas | 2389 | 0 | ½ | ½ | 0 | 1 | ½ | 1 | 1 | ½ | ½ | 0 | 1 | 1 | 7,5 | 44,75 | |
| 7 | Gediminas Šarakauskas | 2403 | 0 | ½ | ½ | ½ | 0 | ½ | ½ | ½ | 1 | ½ | 1 | 1 | 1 | 7,5 | 40,50 | |
| 8 | Algimantas Butnorius | 2435 | 0 | ½ | ½ | ½ | 0 | 0 | ½ | ½ | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 7,5 | 39 | |
| 9 | Darius Zagorskis | 2467 | 0 | ½ | ½ | ½ | ½ | 0 | ½ | ½ | ½ | ½ | 1 | 1 | 1 | 7 | ||
| 10 | Aidas Labuckas | 2356 | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | 0 | 0 | ½ | 0 | 0 | ½ | 1 | 5 | ||
| 11 | Vaidas Sakalauskas | 2437 | 0 | 0 | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | 0 | ½ | 1 | ½ | 0 | 0 | 4,5 | 30,50 | |
| 12 | Antanas Zapolskis | 2420 | 0 | ½ | 0 | 0 | 0 | 1 | 0 | 0 | 0 | 1 | ½ | ½ | 1 | 4,5 | 22,75 | |
| 13 | Tomas Krivoūsas | 2131 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | ½ | 1 | ½ | 1 | 3 | ||
| 14 | Alius Mikėnas | 2180 | 1 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 1 | 0 | 0 | 2 |
2001 m. Lietuvos šachmatų čempionato partijos Archyvuota kopija 2021-05-18 iš Wayback Machine projekto.
Lietuvos moterų šachmatų čempionatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]54-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, 2000 m. kovo 17 – kovo 25 d.
Jame šveicariškąja sistema (9 ratai) žaidė 30 šachmatininkių.[1] Čempionate netrūko jaunų ir labai jaunų šachmatininkių: Evelinai Šaulytei buvo 10 metų, Gabrielei Šaulytei 11-ka, o Deimantei Daulytei 12-ka. Visos jos šiaulietės. Iš stipriausiųjų žaidėjų nebuvo dvi pirmas praėjusiais metais užėmusių Viktorijos Čmilytės bei Ritos Varnienės.
Moterų čempionato eiga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po penkių ratų į priekį išsiveržė dvi šachmatininkės: vilnietė Eglė Morkūnaitė ir šachmatų trenerė iš Šiaulių Renata Turauskienė. Po penkių ratų jos buvo praradusios po pustaškį. 4 taškus turėjo vilnietė Živilė Čiukšytė. Ketvirtoje vietoje netikėtai buvo atsidūrusi jaunoji šiaulietė Deimantė Daulytė (3,5 tšk.).[8]
Tačiau E. Morkūnaitė neišlaikė tokio greito tempo ir R. Turauskienė neišleido lyderės pozicijos iki varžybų pabaigos. Nugalėtoja surinko 8 taškus iš 9 galimų. Antroje vietoje likusi Eglė Morkūnaitė atsiliko tašku. Į trečią vietą pretendavo trys šachmatininkės, surinkusios po 6 taškus. Pagal papildomus rodiklius bronzos medalis atiteko vilnietei Daivai Batytei. Ketvirta liko Asta Dambravaitė iš Vilkaviškio, o penkta – Živilė Čiukšytė. Vienintelė dalyvavusi moterų tarptautinė meistrė (MTM) Dagnė Čiukšytė surinko 5, 5 taško ir užėmė 7-ąją vietą. 14-metė kaunietė Gabrielė Miščenkaitė (irgi 5,5 tšk) buvo 8-a.[9]
Lentelės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
|
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2006. T.15. P. 316.
- ↑ R. Burnšteinas. Šachmatų karūna vėl keliauja į Šiaulius // Respublika, 2001 m. kov 27 d., Nr.71.
- ↑ R. Burnšteinas. Vyrų šachmatų čempionate V. Čmilytė nežais // Respublika, 2001 m. gegužės 9 d., Nr.107.
- ↑ R. Burnšteinas. Šachmatų čempionate pirmauja Š. Šulskis // Respublika, 2001 m. gegužės 16 d., Nr.113.
- ↑ Šachmatai // Respublika, 2001 m. gegužės 17 d., Nr.114.
- ↑ R. Burnšteinas. Šalies šachmatų čempionato karūna liko Kaune // Respublika, 2001 m. gegužės 21 d., Nr.117.
- ↑ „2001 Lietuvos vyrų čempionatas“. Suarchyvuota iš originalo 2020-05-22. Nuoroda tikrinta 2020 m. spalio 22 d..
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ R. Burnšteinas. Lietuvos šachmatininkių kovos įpusėjo // Respublika, 2001 m. kov 23 d., Nr.68.
- ↑ 9,0 9,1 R. Burnšteinas. Šachmatų karūna vėl keliauja į Šiaulius // Respublika, 2001 m. kov 27 d., Nr.71.
Išorinės nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Š. Šulskis - Lietuvos šachmatų čempionas.
| ||||||||||||||||