Ardra

Gbe valstybė: Ardra
Šalis	Beninas (Atlantas)
Tautos	aizai
Kalba	aizų kalba
Laikotarpis	1440-1724
Miestai	Alada
Valdovai	Adžahutononai

Ardra – istorinė gbe valstybė Vakarų Afrikoje, Vergų krante (dabartinio pietų Benino teritorijoje). Seniau vadinta Alada.

Ardros kūrėjai yra etninė grupė aizai (Ayizɔ), kurie kalba aizų kalba, priskiriama gbe kalbų fla-fera grupei. Šiuo metu priskaičiuojama apie 227 tūkst. aizų.

Istorija

Į Ardros teritoriją pietiniame Benine gbe tautos migravo XV a. iš Tado valstybės. Ten jos įkūrė Alados miestą, kurią ilgai valdė vietiniai valdovai. Ilgainiui Alada ėmė kontroliuoti didelę dalį gbe teritorijų.

1590–1610 m. valdė karalius Koponas, kuris yra pirmasis istoriškai patvirtintas Alados karalius. Po jo mirties jo trys broliai pasidalino valstybę, pradėdami valdyti skirtingose vietose. Taip dinastija išplito į Dahomėją ir Adžačę.

Valstybė buvo pati stipriausia Vergų kranto šalis. 1724 m. ji nebeatsilaikė prieš augančią Dahomėjos karalystės galybę, ir ją okupavo karalius Agadža.

Po prancūzų okupacijos Ardros valstybei buvo sugrąžintas suverenitetas, ją vėl atskyrus nuo Dahomėjos. Valdovų dinastija išlikusi iki dabar.

Valdovų sąrašas

Ardros valdovai buvo tituluojami Alada hosu arba Adžahutononais. Toliau pateikiamas tradicinis valdovų sąrašas:

• Aholuho ~1440
• De Nufion ~1445
• Dassu ~1458
• Dassa ~1470
• Adjakpa ~1475
• Yessu ~1490
• Azoton ~1495
• Yessu ~1498
• Akonde ~1510
• Amamu ~1520
• Agagnon ~1530
• Agbangba ~1540
• Hueze ~1550
• Agbande ~1560
• Kin-Ha ~1580
• Mindji ~1585
• Akoli ~1587-1590
• Kopon ~1590-1610, pirmasis istoriškai patvirtintas
• Hunungungu ~1610
• Te-Agdanlin ~1620
• Lamadje Pokonu ~1660
• Tezifon nuo ~1660
• gBagwe
• dAdjara iki 1724
• Nuo 1724 m. Dahomėjos karalystės vasalė:
  • Mijo nuo 1742
  • Ajahuton ~1780 – 1792 (?)
  • Ganhwa ~1792 – 1842
  • Deka ~1845
  • Ganhwa
  • Ganji Sindje Ajahutonon-Kpevi 1842–1879
  • Gi-gla No-Don Gbé-non Mau 1879–1894
• Nuo 1894 m. Prancūzų Dahomėjos, vėliau Dahomėjos Respublikos ir Benino sudėtyje:
  • Gi-gla Gunhu-Hugnon 1894–1898
  • Djihento 1898–1923
  • Kanfon 1923–1954
  • Gi-gla II 1954–1990
  • Kpodégbé Djigla nuo 1992