Aldona Jonuškaitė-Šaltenienė
Aldona Jonuškaitė-Šaltenienė | |
---|---|
Gimė | 1943 m. spalio 6 d. Utena |
Veikla | Lietuvos dailininkė keramikė. |
Žymūs apdovanojimai | |
|
Aldona Jonuškaitė-Šaltenienė (g. 1943 m. spalio 6 d. Utenoje) – Lietuvos dailininkė keramikė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vyras Arvydas Šaltenis. 1967 m. baigė Lietuvos dailės institutą, mokytojai Juozas Mikėnas, Aldona Ličkutė-Jusionienė. 1972–1989 m. Vilniaus dailės kombinato dailininkė keramikė. Nuo 1989 m. Lietuvos dailės instituto (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija) dėstytoja, nuo 1992 m. docentė.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sukūrė keraminių kompozicijų interjerams (Flora 1972–1973 m., Vandens ūkio ir melioracijos ministerijoje Vilniuje, dabar bendrovė „Lietuvos melioracija“), dekoratyvinių plokščių („Motiejus Kazimieras Sarbievijus“ 1980 m.), instaliacijų („Puota“ 1996–1998 m., „Palikimas“ 1996 m., „Troškimas“ 2001 m.) Nulipdė zoomorfinių figūrų, jų kompozicijų („Ilgesys“ 1983 m., „Trys žvėrys“, „Vienišas vilkas“, „Naktis“, visos 1984 m., „Pastoralė“ 1986 m., „Vakarienė“ 1995 m.) Keramikai būdinga idėjos ir formos vienovė, asociatyvumas, ekspresija, raiški faktūra, grotesko elementai, skulptūrinei plastikai („Miestas“, „Antika“, „Lemtis“, visi 1986 m., „Rekviem“, „Aukojimas“, abu 1988 m. – architektonika, konstruktyvumas.
Nuo 1970 m. dalyvauja parodose, individualios parodos surengtos Vilniuje 1993 m., 1997 m., 1998 m. Dalyvavo daugiau kaip 30 tarptautinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (tarptautinė keramikos paroda Faenzoje 1987 m.) Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus.[1]
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1985 m. Baltijos šalių trienalės Taline Didysis prizas
- 1998 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Nijolė Žilinskienė. Aldona Jonuškaitė-Šaltenienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 722 psl.