Araukanijos regionas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Araukanijos regionas isp. Región de la Araucanía | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Čilė
| ||||||
| Administracinis centras | Temukas | ||||||
| Provincijų skaičius | 2 | ||||||
| Gyventojų | 957 224[1] | ||||||
| Plotas | 31 842,3 km² | ||||||
| Tankumas | 30 žm./km² | ||||||
Araukanijos regionas (isp. Región de la Araucanía), IX Čilės regionas – vienas iš 15 Čilės regionų (pirmo lygio administraciniai valstybės vienetai). Sostinė – Temukas, kiti du stambūs miestai – Angolis (Angol) ir Padrė Las Kasas (Padre las Casas).
Regioną sudaro dvi provincijos:
- Maljeko provincija – šiaurinė,
- Kautino provincija – pietinė.
Gamta
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Regione daug miškų, kuriuose auga blizgusis ir kvapusis notofagas, Laureliopsis philippiana, kiparisai. Vieni aukščiausių medžių yra čilinės araukarijos, kurias vietiniai gyventojai vadina pehuén. Jų sėklos, vadinamos piñón, yra vienas pagrindinių vietinių indėnų pehuenčų maisto objektų.
Didelę dalį miškų saugo įvairiuose nacionaliniuose parkuose (Nahuelbuta, Tolhuaca, Conguillío, Villarrica ir Huerquehue) bei nacionaliniuose rezervatuose (Malalcahuello, Las Nalcas ir Alto Biobío).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Araukanija yra mapučių (dar vadinamų araukanais) tėvynė. Mapučiai priešinosi tiek inkų, tiek ispanų užkariavimams. Teritorija nuo Araukanijos okupavimo (1861–1883), po 1885 m. buvo Čilės dalis. Iki tol ispanai išliejo daug kraujo siekdami užkariauti mapučius, ispanai buvo priversti įsitvirtinti palei Bio Bio upę. Čilės vyriausybė, iškovojusi nepriklausomybę nuo ispanų, nevykdė okupacijos iki 1861 m., kai buvo įkurti nauji miestai, nutiesti telegrafas, keliai ir geležinkelis.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ilgą laiką pagrindinė regiono ūkio šaka buvo javų auginimas, dėl ko regioną vadino „Čilės aruodu“. Kviečiai iki šiol tebėra pagrindinė kultūra, tačiau regione augina avižas, rapsus, lubinus, Vystoma sodininkystė ir gėlininkystė.
Ryškus miestų ir komercijos vystymas, plačios turizmo galimybės suteikia galimybių pažangai. Turistus traukia kazino Pucón’e, karštieji šaltiniai, nuotykių trasos, triatlonas (Half-Ironman Triathlon – 1,9 km plaukimas, 90 km dviračiu ir 21 km bėgimas).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ CHILE: Regions and Urban Agglomerations, citypopulation.de
