Atrama
Atrama – daiktas, kuris ką remia arba į kurį kas atsiremia, dar vadinamas paspara, ramsčiu.[1] Inžinerine prasme, tai laikantysis statinio ar mašinos elementas, perduodantis apkrovas pagrindui arba kitoms konstrukcijoms.[2]
Pastato atrama gali būti jo paties pamatas, piliorius, kontraforsas, siena, kurie įrengiami iš įvairių statybinių medžiagų – betono, gelžbetonio, plytų ar akmens mūro, medienos, metalo, plastiko. Kolona, kaip atskira vertikali atrama, yra konstrukcinis ir dekoratyvinis architektūros elementas, laikantis ant jos pastatytų konstrukcinių elementų (antablemento, perdangos, arkos), įrenginių vertikaliąsias apkrovas.[3] Šios ir panašios atramos (statramsčiai, stulpai) apkrovas perduoda pamatams.[4] Iš statramsčių sudaryta konstrukcinė sistema naudojama statomoms konstrukcijoms prilaikyti. Elektros linijų, ryšių antžeminėje infrastruktūroje atramoms naudojami mediniai, gelžbetoniniai, kompozicinių medžiagų stulpai, santvarinės konstrukcijos.[5]
Tiltų, hidrotechnikos objektų statyboje kraštinės (krantinės) atramos vadinamos ramtais, vidurinės – taurais.[6] Dideli tiltai turi judamąsias (lankstines) atramines dalis. Mašinų ir mechanizmų judančių (besisukančių) ašių ir velenų atramos – atraminiai guoliai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Atrama lkz.lt
- ↑ Atrama. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
- ↑ Kolona. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ Pastato konstrukcijų klasifikacija Archyvuota kopija 2024-10-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „GPO / British Telecom Telephone poles“. www.britishtelephones.com. 2011-10-29. Suarchyvuota iš originalo 2017-04-24.
- ↑ Tiltas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013