Daiva Tamošaitytė
| Daiva Tamošaitytė | |
|---|---|
| Gimė | 1963 m. kovo 17 d. Vilnius |
| Gyven. vieta | Vilnius |
| Tautybė | lietuvė |
| Tėvas | Pranas Tamošaitis |
| Motina | Regina Paskačimaitė |
| Veikla | filosofė, kultūrologė, muzikos kritikė, pianistė |
| Organizacijos | Lietuvos kultūros tyrimų institutas |
| Alma mater | Lietuvos muzikos ir teatro akademija |
Daiva Tamošaitytė (g. 1963 m. kovo 17 d. Vilniuje[1]) – Lietuvos kultūrologė, filosofė, muzikė, visuomeninė veikėja, vertėja.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė iš Panevėžio kilusios kanklininkės Reginos Paskačimaitės ir nuo Jurbarko kilusio birbynininko Prano Tamošaičio šeimoje.[2] 1986 m. Daiva Tamošaitytė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo pianistės specialybę, vėliau ten pat dirbo pianino dėstytoja. 2009 m. Lietuvos kultūros tyrimų institute apgynė mokslų daktarės disertaciją „Moteriškasis šakti principas Šri Aurobindo nacionalinės indų tapatybės sampratoje“.
Dirba Lietuvos kultūros tyrimų instituto šiuolaikinės filosofijos skyriuje.[3] Rašo politinėmis, kultūrinėmis, socialinėmis temomis periodinėje ir internetinėje spaudoje („Respublika“, alkas.lt, „Vakarų ekspresas“, „Šiaurės Atėnai“, delfi.lt ir kt.). Muzikos kritikė.[4] Lietuvos muzikų sąjungos narė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė. 2016–2017 m.žurnalo „Pasaulio lietuvis“ vyr. redaktorė.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sena ir nauja: integralaus požiūrio sklaida ir sąlyčio paieškos (2010 m.)
- Pranas Tamošaitis: [birbyninko] gyvenimas ir veikla (su Algirdu Vyžintu, 2012 m.)
- Vertimai
- Vatsyayan, Kapila. Indų šokio estetika („Liaudies kultūra“, 1998, Nr. 2, p. 59-62)
- Nirodbaran. Dvylika metų su Šri Aurobindo: bengalų politinio veikėjo, poeto, filosofo ir jogo biografija (2015 m.)
- Moksliniai straipsniai
- Universalusis rasos sąvokos aspektas: Indijos estetinė rasos teorija („Liaudies kultūra“, 2001, Nr. 3, p. 36-40)
- Indijos ir Lietuvos kultūros bei meno padėtis atkūrus nepriklausomybę: panašumai ir skirtumai („Kultūrologija“, 2006, t. 14, p. 162–180)
- Tantros vizija dabartinėje Lietuvos kultūroje („Liaudies kultūra“, 2009, Nr. 6, p. 33-38)
- Profesionaliosios liaudies muzikos recepcija posovietinėje viešojoje erdvėje („Nacionalinis tapatumas medijų kultūroje“, 2011. P. 103–111)
- A. Baranausko, S. Šalkauskio ir Šri Aurobindo nacionalinės tapatybės sampratų lyginamoji analizė („Rytai-Vakarai: komparatyvistinės studijos“. 11. 2011 P. 295–306)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www.2013.vrk.lt/rinkimai/440_lt/Kandidatai/Kandidatas83642/Kandidato83642Anketa.html Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://tekstai.lt/zurnalas-metai/7432-jauciuosi-kaip-avilio-motinele-kurios-bites-issilaksto-rasytoja-daiva-tamosaityte-kalbina-birute-jonuskaite?catid=761%3A2014-m-nr-02-vasaris
- ↑ http://lkti.lt/kontaktai.html Archyvuota kopija 2015-10-14 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.muzikosantena.lt/2014/12/Daiva-Tamosaityte-Anatolijus-senderovas-Skambanti-muzika/ Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.