Dundagos valsčius
| Dundagos valsčius latv. Dundagas pagasts | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Latvija
| ||||||
| Regionas |  Kuršas
| ||||||
| Savivaldybė | Talsų savivaldybė | ||||||
| Administracinis centras | Dundaga | ||||||
| Gyventojų | 3 388 | ||||||
| Plotas | 558,7 km² | ||||||
| Tankumas | 6 žm./km² | ||||||
 Vikiteka |
Dundagos valsčiusVikiteka | ||||||
Dundagos valsčius (latv. Dundagas pagasts, lyv. Dūoņig pagāst) – viena iš Talsų savivaldybės administracinių teritorijų ir didžiausias valsčius Latvijoje.[1] Ribojasi su Talsų savivaldybės Kolkos, Ruojos, Yvės, Lubės ir Valdgalės valsčiais ir su Ventspilio savivaldybės Ancės bei Puzės valsčiais. Valsčiaus centras – Dundaga.
Į valsčių įeina dalis Lyvių pakrantės.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XX amžiaus pradžioje Dundagos dvaras, kurio žemėse susidarė Dundagos valsčius, buvo didžiausias dabartinėse Baltijos šalyse (102 400 ha). Po 1920 metų Latvijos agrarinės reformos Dundagos dvaras su Ažių, Gipkos, Gibdzės, Kalkių, Kolkos, Kiurbės, Laukmuižos, Slyterės, Sūdės, Valpenės palivarkais ir Dundagos pastoriaus dvaru buvo nusavinti ir suskirstyti į 964 vienetus, kurių bendrasis plotas sudarė 11 799 ha.[2]
1945 m., Sovietų Sąjungos okupacijos laikais, valsčiuje buvo sudarytos Dundagos, Gibdzės, Kalkių, Kolkos, Mazirbeniekų, Nevejos, Plintinių ir Vydalės kaimų tarybos. Dundagos miesteliui 1950 m. buvo suteiktas miesto tipo gyvenvietės statusas. Dundagos kaimas 1954 m. buvo prijungtas prie Gibzdės kaimo, kurį savo ruožtu 1956 m. prijungė prie Dundagos miesto tipo gyvenvietės kaimiškosios teritorijos. 1971 m. Kalkių, Nevejos bei Vydalės kaimus ir 1975 m. dalį Kolkos kaimo prijungė prie Dundagos kaimiškosios teritorijos. Per 1990 m. pertvarką Dundaga iš miesto tipo gyvenvietės virto kaimu. 2009 m. sujungus su Kolkos valsčiumi buvo sudaryta Dundagos savivaldybė. Po 2021 m. administracinės teritorinės reformos Dundagos savivaldybė panaikinta, valsčius priskirtas Talsų savivaldybei.
Paminklai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rezidencinė Dundagos pilis[3]
- Dundagos liuteronų bažnyčia
- Dundagos pastoriaus dvaro gyvenamasis namas ir parkas
- Berno kalnas (latv. Puiša kalns) – piliakalnis
- Pacės Stabų kalnas (latv. Elku kalns) – kulto vieta
- Pacės piliakalnis (Pacėje, Pacės malūno tvenkinio saloje)
- Kalno sodas (latv. Kalna dārzs) – piliakalnis (Dundagos ežero pusiasalyje prie pilies)
- Dundagos viduramžių pilis
- Dundagos piliakalnis
- Kubelės (Kubalų) mokykla
Svarbūs objektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Metai | Gyventojų skaičius | Latviai | Rusai | Baltarusiai | Ukrainiečiai | Lenkai | Lietuviai | Estai | Žydai | Vokiečiai | Čigonai | Kiti (daugiausia lyviai) | Tautybės nenurodė |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1925 | 8315 | 7281 | 27 | 2 | nžn. | 12 | 4 | 134 | 30 | 48 | nžn. | 768 | 9 |
| 1930 | 8758 | 7903 | 54 | 5 | nžn. | 16 | 35 | 125 | 63 | 26 | nžn. | 525 | 6 |
| 1935 | 9160 | 8237 | 65 | 30 | nžn. | 41 | 17 | 129 | 44 | 43 | nžn. | 550 | 4 |
| 1989 | 4078 | 3792 | 125 | 34 | 54 | 22 | 28 | 2 | 2 | nžn. | nžn. | 19 | nžn. |
| 2000 | 4164 | 3954 | 105 | 20 | 32 | 15 | 23 | 1 | 0 | nžn. | 6 | 8 | 0 |
| 2011 | 3275 | 3135 | 60 | 16 | 20 | 7 | 12 | nžn. | nžn. | nžn. | nžn. | 25 | nžn. |
Vandens telkiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Upės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Alakstė, Bažvalkas, Kraukvalkas, Kruojvalkas, Mazupė, Pelvalkas, Pestelvalkas, Purlejos upelis, Pursilupytė, Ragavvalkas, Rakstupytė, Sparnvalkas, Štėburgupė, Vėžvalkas, Vygriežupytė, Zagiupė, Zuokiupė, Zvejniekvalkas, Zvėrtupė.
Įžymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ludvigas Ernestas Adamovičius (1884 – 1943) – liuteronų kunigas, Latvijos Respublikos švietimo ministras
- Dzidra Ritenberga (1928 – 2003) – aktorė ir režisierė
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Latvijas pagasti. Enciklopēdija. Rīga : A/S Preses nams. 2001—2002. ISBN 9984-00-412-0
- ↑ Latviešu konversācijas vārdnīca. III. sējums. Rīga : Anša Gulbja izdevniecība. 6047. sleja
- ↑ Valsts kultūras pieminekļu aizsardzības inspekcija. Valsts aizsargājamo nekustamo kultūras pieminekļu saraksts Archyvuota kopija 2017-08-08 iš Wayback Machine projekto.