Dwight Eisenhower
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Dvaitas Eizenhaueris | |
|---|---|
| 34-asis JAV prezidentas | |
| |
| Gimė | 1890 m. spalio 14 d. Denisone, Teksasas |
| Mirė | 1969 m. kovo 28 d. (78 metai) Vašingtone |
| 34-asis JAV prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 1953 m. sausio 20 d. – 1961 m. sausio 20 d. |
| Ankstesnis | Haris Trumenas |
| Vėlesnis | Džonas Kenedis |
| Partija | Respublikonų |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
| |
 Vikiteka |
Dwight Eisenhower |
| Parašas | |
| |
_BAR.png){kind=small}
_ribbon.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
Dvaitas Eizenhaueris (angl. Dwight Eisenhower, pilnas vardas: angl. Dwight David Eisenhower, 1890 m. spalio 14 d. Teksase – 1969 m. kovo 28 d.) – JAV kariškis, politikas, prezidentas. 1949 m. tapo pirmuoju NATO (North Atlantic Treaty Organization) Vyriausiuoju kariuomenės vadu.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dvaitas Eizenhaueris gimė Teksase 1890 m. spalio 14 d. Jo tėvas Deividas Džeikobas Eizenhaueris turėjo kolonijinių prekių parduotuvę. Vaikystę ir jaunystę D. Eizenhaueris praleido Abilane (Kanzase). Šeimos materialinė padėtis buvo nebloga, bet D. Eizenhaueriui teko pajusti ir skurdo skonį. Todėl kiti berniukai erzindavo jį dėl nudriskusių drabužių ir motinos pasiūtų batų.
Besimokydamas mokykloje Dvaitas išsiskyrė kaip geras futbolininkas. Išgirdęs apie galimybę nemokamai mokytis Vest Pointo karo akademijoje ėmė ruoštis stojimui į ją. Tėvas tokiam jo pasirinkimui neprieštaravo, tačiau kur kas sunkiau buvo susitarti su motina. Besimokydamas akademijoje jis niekuo neišsiskyrė iš kitų kursantų ir baigė ją būdamas 65-as iš 170 kursantų. Po akademijos D. Eizenhaueris buvo išsiųstas į Teksasą, kur sutiko būsimą žmoną Mari Ženevą Dud (Marie Geneva Doud).
Dvaitas ir Mari Eizehaueriai 1916 m. susituokė. Tuo metu Dvaitas buvo armijos leitenantas. Ištekėjusi Mari greitai prisitaikė prie gyvenimo karinėse bazėse ir dvidešimt aštuonis kartus drauge su vyru kėlėsi iš vienos vietos į kitą. Tapusi pirmąja ponia, Mari Eizenhauer niekuo nesiskyrė nuo kitų XXa. 5-ojo dešimtmečio moterų. Kaip prezidento sutuoktinė, ji turėjo planuoti priėmimus ir prižiūrėti Baltųjų rūmų aptarnaujantį personalą. Pirmoji ponia brangino savo asmeninį gyvenimą ir viešai pasirodė tik keletą kartų.
Vėliau D. Eizenhaueris tapo tankų bataliono vadu. Per Pirmąjį pasaulinį karą jis reikalavo paskyrimo į užsienį, tačiau armijos vadovybė įsakė jam karo metu būti apmokymo instruktoriumi. 1932 m. majoras D. Eizenhaueris prisijungė prie Daglaso Makarturo ir padėjo generolui išvaikyti Pašalpų žygį.
Per Antrąjį pasaulinį karą generolas Eizenhaueris vadovavo Sąjungininkų pajėgoms Šiaurės Afrikos, Sicilijos ir Italijos mūšiuose. 1943 m. gruodžio mėnesį prezidentas F. Ruzveltas paskyrė jį vyriausiuoju Sąjungininkų vadu. D. Eizenhaueris suplanavo sąjungininkų išsilaipinimą Normandijoje, bet pats jam nevadovavo.
D. Eizenhaueris išlaikė kampanijos metu duotą pažadą vykti į Korėją, kur bandė atnaujinti užstrigusias taikos derybas. Išrinktas, bet dar nepradėjęs eiti pareigų, 34-asis JAV prezidentas grasino išplėsti karą į Kiniją ir netgi panaudoti nelabai galingus atominius ginklus. Nepaisant to, derybos užsitęsė dar septynis mėnesius, o paliaubos buvo pasirašytos 1953 m. liepos 27 d.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Harry Truman |
JAV prezidentas 1953–1961 |
Po to: John Kennedy |
