Eustachijus Potockis
| Eustachijus Potockis | |
|---|---|
| |
| Potockiai | |
| |
| Herbas "Pilawa" | |
| Mirė | 1821 m. rugsėjo 14 d. (~66 metai) |
| Tėvas | Jurgis Potockis |
| Motina | Konstancija Drucka-Podberezka |
| Žymūs apdovanojimai | |
 | |
Eustachijus Potockis (1720–1768 m. kovo 23 d.) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, Karūnos armijos pulkininkas (1743) ir generolas-majoras (1752) Karūnos didysis taurininkas (1754), Lietuvos artilerijos generolas (1759), Dubensko (1731), Grabovecko, Uržendovo ir Tlumako (1738), Lvovo seniūnas (1762–1767).
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymios Lenkijos magnatų Potockių giminės atstovas, herbo „Piliawa“ savininkas. Grabovecko ir Tumako seniūno Jurgio Potockio (m. 1747) vyresnysis sūnus nuo antros santuokos su Konstancija Drucka-Podberezka (m. 1730). Karūnos didžiojo etmono Felikso Kazimiero Potockio (1630–1702) anūkas.
Jaunystėje (1731 metais) gavo Dubenkos seniūno pareigybę. Mokėsi jėzuitų kolegiume Liubline, jaunystėje keliavo po Vokietiją ir Prancūziją.
1740 metais Eustachijus Potockis buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą nuo Podolės vaivadijos. Būdamas respublikonų partijos šalininku, buvo Čartoriskių partijos priešininku. Prancūzijai palaikant bandė organizuoti bajorų konfederaciją prieš rusų karius, buvusius ATR teritorijoje. 1746 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą nuo Galicijos žemės. 1743 metais gavo Karūnos armijos pulkininko laipsnį, o 1752 metais tapo generolu-majoru, po to tapo nacionalinės kavalerijos generolu-leitenantu ir šarvuotos vėliavos rotmistru.
1750 metais Eustachijus Potockis buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą nuo Liublino vaivadijos, 1754 metais gavo Karūnos didžiojo taurininko pareigybę. Tais pačiais metais buvo išrinktas Karūnos tribunolo maršalka Liubline. 1754 m. gruodžio 16 d. tapo Baltojo erelio ordino kavalieriumi. 1759 metais gavo Lietuvos artilerijos generolo laipsnį. 1762 metais Varšuvoje įkūrė juridiką (mikrorajonas) Marienštatas, kuris buvo pavadintas jo žmonos garbei.
1764 metais Eustachijus Potockis buvo išrinktas Liublino vaivadijos konvokacijos maršalka, buvo Stanislovo Augusto Poniatovskio išrinkimo į Lenkijos sostą ir Rusijos kišimosi į ATR vidaus reikalus priešininkas. Būdamas išrinktas pasiuntiniu į konvokacinį seimą 1764 m. gegužės 7 d. pasirašė manifestą, kuriame pripažino neteisėtu rusų karių būvimą Varšuvoje. Tais pačiais metais buvo priverstas pripažinti Stanislovą Augustą Poniatovskį naujuoju Lenkijos karaliumi. Eustachijus Potockis buvo išrinktas nuo Liublino vaivadijos maršalka į Čartoriskių konfederaciją. 1762–1767 metais – Lvovo seniūnas. Po pasitraukimo iš politinio gyvenimo užsiėmė savo gausių valdų valdymu Liubline. Sernikuose įkūrė parapijos bažnyčią, paskutinius metus praleido Palenkės Radzine, kur tarp 1749–1750 metų pastatė puikius rūmus su sodais pagal žymaus architekto Jokūbo Fontanos projektą.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1741 metais vedė Marianą Konstką (m. 1768), nuo santuokos su kuria turėjo penkis sūnus ir vieną dukterį:
- Kajetonas (m. iki 1803), Uržendovsko ir Koritnicko seniūnas, rotmistras
- Ignotas (1750–1809), Pastovios Tarybos maršalka (1778–1782), Lietuvos didysis raštininkas (1773), Lietuvos dvaro maršalka (1783), Lietuvos didysis maršalka (1791–1794)
- Jurgis Mykolas (1753 – po 1792), Tlumako seniūnas
- Janas Nepomukas Erikas (m. po 1815), nacionalinės kavalerijos brigadininkas
- Stanislovas Kostka (1755–1821), Karūnos didysis pastalininkas (1781), Karūnos artilerijios generolas (1792), Varšuvos kunigaikštystės valstybės tarybos ir ministrų tarybos pirmininkas (1807)
- Sesilija Uršulė (1747–1772), Lietuvos didžiojo ginklininko ir Voluinės vaivados, Jeronimo Jonušo Sanguškos (apie 1743–1812) žmona nuo 1767 metų.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Potockių giminės genealogija Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.