Pereiti prie turinio

Florida Kisas

Koordinatės: 24°40′ š. pl. 81°32′ v. ilg. / 24.667°š. pl. 81.533°r. ilg. / 24.667; 81.533
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

24°40′ š. pl. 81°32′ v. ilg. / 24.667°š. pl. 81.533°r. ilg. / 24.667; 81.533

Florida Kiso padėtis
Palydovinė salų segmento nuotrauka

Florida Kisas (angl. Florida Keys) – koralinių salų virtinė Jungtinėse Valstijose, per 300 km išsidriekusi į pietvakarius nuo Floridos pusiasalio gilyn į Meksikos įlanką. Užima 356 km² plotą. Driekiasi nuo Virdžinija Ki salos tuojau į pietus nuo Majamio, iki Logerhido Ki (Drai Tortugaso salyne). Tarp salyno ir pusiasalio driekiasi sekli Floridos įlanka, o ties šiauriniu galu, Biskeino įlanka.

Didžiausios salos: Ki Largas (150 km²), Virdžinija Ki, Longbot Ki, Ki Vestas ir kt. Dauguma salyno patenka į saugomas teritorijas: Evergleidso, Drai Tortugaso ir Biskeino nacionalinius parkus bei daug smulkesnių draustinių bei rezervatų. Salas supa koraliniai rifai, pačiose salose veši mangrovės. Gausu vandens paukščių, sutinkami aligatoriai, jūriniai vėžliai, lamantinai, virš 600 žuvų rūšių. Salas dažnai siaubia uraganai.

Per salas vinguriuojantis kelias

Florida Kisas priklauso Floridos valstijai, daugiausia Monro apygardai, nedidelė dalis – Majamio–Deido apygardai. 2010 m. salose gyveno 73 tūkst. gyventojų. Salas jungia tiltai ir keltai; eina automobilių kelias (pastatytas 1938 m., su 42 tiltais). Ki Veste ir Maratone veikia oro uostai. Verčiamasi daugiausia turizmu, pramonine žvejyba, sportine būkle. Didžiausias miestas – Ki Vestas.[1]

Salyne nuo seno gyveno indėnai kalunai ir tekestai. 1513 m. salas prasiekė konkistadoras Chosė Ponsė de Leonas. 1822 m. pradėjo kurtis amerikiečiai, kurie vertėsi žvejyba, sudužusių laivų ardymu. Nuo XIX a. pab. prasidėjo demografinis ir ekonominis regiono augimas. 1935 m. Florida Kisą labai nuniokojo uraganas.[2]

  1. Florida Keys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
  2. Florida Keys, Encyclopaedia Britannica