Herbas

Abiejų Tautų Respublikos herbas su Lenkijos ereliu ir Lietuvos Vyčiu Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose

Herbas (lenk. herb < vok. Erbe 'palikimas') – valstybės, miesto, teritorinio vieneto, organizacijos, luomo, giminės, asmens skiriamasis ženklas, vaizduojamas vėliavose, monetose, antspauduose, ant pastatų, buities rakandų, knygose. Herbai kuriami įvairia technika pagal griežtas heraldikos taisykles.

Istorija

Valstybių herbai dažnai randami monetose, medaliuose ir antspauduose. III tūkstantmetyje pr. m. e. šumerų herbe buvo liūto galva, senovės Egipto – gyvatė, Romos – erelis, Atėnų polio – pelėda. Vakarų Europoje herbai paplito XII a. per Kryžiaus karus iš riterių paprastų linijinių ženklų, žyminčių asmenį ir nuosavybę. Vėliau herbai pasidarė paveldimi ir pabrėžė privilegijuotą padėtį visuomenėje. Linijinius herbus pakeitė simboliniai. Viduramžiais valdančiųjų dinastijų herbai ilgainiui tapo valstybės herbais. Teisę suteikti herbą turėjo karaliai ar imperatoriai.

Lietuvoje

Herbas ant Raudonės pilies sienos

Lietuvoje XIV a. kunigaikščių ženklai jau atitiko herbo aprašymą. Seniausi herbai linijiniai. Tokie yra Gediminaičių stulpai, tapę Gediminaičių dinastijos herbu (XIV a.), ir dvigubas kryžius – Jogailos simbolis (Jogailaičiai, XIV a. pabaiga), vėliau XV a. tapęs sudėtine valstybės herbo dalimi. Ponų herbai susiformavo XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje. 1413 m. Horoldės aktu kai kurie prisiėmė lenkų herbus. Daugelio šeimų, tokių kaip Beresnevičiai, Blusiai, Dorohostaiskiai, Kęstartai, Rimvydai-Mickevičiai, Skorulskiai, bajorų herbai turėjo lietuviškąjį perkirstų strėlių motyvą.

Nuo XIV a. Lietuvos miestams suteikiant Magdeburgo teises buvo suteikiami ir herbai.

Pradžioje herbuose juntamas gotikinis stilius (XIV–XV a). Vėliau herbai tapo renesansiniai (XIV–XVII a.), barokiniai (XVII a. – XVIII a. pradžia), klasicistiniai (XVIII a. pabaiga).

Herbo sandara

Herbo sudėtinės dalys ir jų pavadinimai

Svarbiausia herbo dalis – skydas. Skydas gali būti suskaidytas laukais. Dažnai puošiamas simboliniais piešiniais – skydo figūromis (geometriniai motyvai, daiktai, žmonių, žvėrių, fantastinių būtybių atvaizdai). Be skydo herbas dažnai turi šalmą, karūną, mantiją, skydininkus, užrašus – taip vadinamus devizus (moto). Herbe labai svarbus vaidmuo tenka spalvoms. Kai kada skyde sukomponuojami keli herbai.

Herbų meninei išraiškai turėjo tuo metų vyravęs (dominavęs) meno stilius.

Nuorodos

Vikižodynas