Ignotas Gelgaudas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Ignotas Gelgaudas | |
|---|---|
| Gelgaudai | |
| |
| Herbas "Dzialoša" | |
| Gimė | apie |
| Mirė | 1807 m. birželio 13 d. |
| Tėvas | Antanas Anupras Gelgaudas |
| Žymūs apdovanojimai | |
 | |
Ignotas Gelgaudas (lenk. Ignacy Giełgud; ? – 1807 m. birželio 13 d.) – LDK karinis veikėjas. Lietuvos didysis sargybinis 1789–1793 metais, Varšuvos kunigaikštystės armijos divizijos generolas. Vienas iš 1794 metų sukilimo vadų.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos bajorų Gelgaudų giminės atstovas, herbo „Dzialoša“ savininkas. Žemaitijos seniūno Antano Gelgaudo (1720–1797) vyresnysis sūnus nuo antros santuokos su Karolina Teodora Oskierka.
Ignotas Gelgaudas buvo pasiuntiniu nuo Žemaitijos seniūnijos į Ketverių metų seimą 1788 metais. Reformų šalininkas.
1794 metais Ignotas Gelgaudas buvo sąmokslo ir pasiruošimo Kosciuškos sukilimui Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje dalyvis. 1794 metų balandžio 24 d. jis buvo išrinktas į Lietuvos tautinę aukščiausiąją tarybą. Turėdamas generolo-leitenanto laipsnį, sukilimo metu dalyvavo kariniuose veiksmuose, nors ir buvo Tarybos narys.
Po Trečio ATR padalijimo Ignotas Gelgaudas iškvietė į dvikovą buvusį Rusijos imperatorės Jekaterinos II favoritą, grafą Platoną Zubovą, kuris tada buvo Varšuvoje.
Karinės kampanijos metu 1806 metais prancūzų maršalas Joachimas Miuratas įpareigojo jam Varšuvos departamente karių organizaciją. 1807 metų kovo 13 d. jis pradėjo vadovauti divizijai po Jono Henriko Dombrovskio sužeidimo, ir vadovavo Gdansko apgultyje. Mirė nuo karo sunkumų ir žaizdų.
Ignotas Gelgaudas buvo apdovanotas Baltojo erelio ordinu (1792), Švento Stanislovo ordinu (1792) ir Garbingo legiono kryžiumi (1807).
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- H. P Kosk, Generalicja polska, t. 1 wyd.: Oficyna Wydawnicza «Ajaks», Pruszków 1998
