Italija Eurovizijoje
Italija | |
Dalyvio stotis | RAI |
---|---|
Nacionalinės atrankos renginys | Sanremo muzikos festivalis |
Pasirodymai | |
Pasirodymai | 48 |
Pirmas pasirodymas | 1956 |
Geriausias rezultatas | 1 vieta: 1964, 1990, 2021 |
Blogiausias rezultatas | paskutinė, 1966 |
Išorinės nuorodos | |
Italija Eurovision.tv puslapyje |
Italija Eurovizijos dainų konkurse dalyvavo 48 kartus, debiutavo 1956 metais. Nuo 2011 m. Italija yra viena iš „Didžiojo penketo“ šalių (kartu su Prancūzija, Vokietija, Jungtine Karalyste ir Ispanija) ir todėl automatiškai patenka į finalą, nes jie yra penki didžiausi Eurovizijos finansuotojai.
Šalis laimėjo konkursą tris kartus: 1964 m. (Gigliola Cinquetti su daina „Non ho l'età“), 1990 m. (Toto Cutugno su daina „Insieme: 1992“) ir 2021 m. (Måneskin „Zitti e buoni“). Dėl to Italija rengė konkursus 1965 m. Neapolyje, 1991 m. Romoje ir 2022 m. Turine.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. |
Italija yra viena iš septynių šalių, kurios dalyvavo pirmajame konkurse 1956 m. Nuo 1997 m. ilgą laiką buvo pasitraukusi ir sugrįžo į konkursą tik 2011 m.
Grįžimas į konkursą
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Per spaudos konferenciją kanalui Rai 2 direktorius Massimo Liofredi paskelbė, kad konkurso „X Factor“ laimėtojas galėtų atstovauti Italijai Eurovizijos dainų konkurse, o ne dalyvauti Sanremo muzikos festivalyje, kaip ir ankstesniais metais. 2010 m. gruodžio 2 d. „Eurovizijos“ dainų konkurso oficialiame tinklalapyje buvo paskelbta, kad Italija dalyvaus 2011 m. konkurse.
Italija ir „Didysis penketas“ (Big Five)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1998 m. keturios konkrečios šalys automatiškai patenka į „Eurovizijos“ finalą, nepriklausomai nuo užimamų vietų ankstesniais metais (Italija į konkursą grįžo 2011 m., taip tapdama penktąja tokia šalimi). Šios šalys gavo šį statusą, nes jos yra penkios didžiausios finansinės rėmėjos. Be Italijos, tokį statusą turi Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Ispanija ir Vokietija. Dėl jų neliečiamumo statuso konkurse, šios šalys tapo žinomos kaip „Didžiuoju penketu“ („Big Five“).
Dalyvavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1 | Pirma vieta |
2 | Antra vieta |
3 | Trečia vieta |
◁ | Paskutinė vieta |
X | Išrinkta daina, kuri nedalyvavo konkurse |
Būsimas renginys |
Metai | Kalba | Atlikėjas | Daina | Vieta | Taškai |
---|---|---|---|---|---|
1956 | italų | Franca Raimondi | „Aprite le finestre“ | N/A[a] | |
Tonina Torrielli | „Amami se vuoi“ | ||||
1957 | italų | Nunzio Gallo | „Corde della mia chitarra“ | 6 | 7 |
1958 | italų | Domenico Modugno | „Nel blu, dipinto di blu (Volare)“ | 3 | 13 |
1959 | italų | Domenico Modugno | „Piove (Ciao, ciao bambina)“ | 6 | 11 |
1960 | italų | Renato Rascel | „Romantica“ | 8 | 5 |
1961 | italų | Betty Curtis | „Al di là“ | 5 | 12 |
1962 | italų | Claudio Villa | „Addio, addio“ | 9 | 3 |
1963 | italų | Emilio Pericoli | „Uno per tutte“ | 3 | 37 |
1964 | italų | Gigliola Cinquetti | „Non ho l’età“ | 1 | 49 |
1965 | italų | Bobby Solo | „Se piangi, se ridi“ | 5 | 15 |
1966 | italų | Domenico Modugno | „Dio, come ti amo“ | 17 ◁ | 0 |
1967 | italų | Claudio Villa | „Non andare più lontano“ | 11 | 4 |
1968 | italų | Sergio Endrigo | „Marianne“ | 10 | 7 |
1969 | italų | Iva Zanicchi | „Due grosse lacrime bianche“ | 13 | 5 |
1970 | italų | Gianni Morandi | „Occhi di ragazza“ | 8 | 5 |
1971 | italų | Massimo Ranieri | „L’amore è un attimo“ | 5 | 91 |
1972 | italų | Nicola di Bari | „I giorni dell’arcobaleno“ | 6 | 92 |
1973 | italų | Massimo Ranieri | „Chi sarà con te“ | 13 | 74 |
1974 | italų | Gigliola Cinquetti | „Sì“ | 2 | 18 |
1975 | italų | Wess ir Dori Ghezzi | „Era“ | 3 | 115 |
1976 | anglų, italų | Al Bano ir Romina Power | „We’ll Live It All Again“ | 7 | 69 |
1977 | italų | Mia Martini | „Libera“ | 13 | 33 |
1978 | italų | Ricchi e Poveri | „Questo amore“ | 12 | 53 |
1979 | italų | Matia Bazar | „Raggio di luna“ | 15 | 27 |
1980 | italų | Alan Sorrenti | „Non so che darei“ | 6 | 87 |
1983 | italų | Riccardo Fogli | „Per Lucia“ | 11 | 41 |
1984 | italų | Alice & Battiato | „I treni di Tozeur“ | 5 | 70 |
1985 | italų | Al Bano ir Romina Power | „Magic Oh Magic“ | 7 | 78 |
1987 | italų | Umberto Tozzi ir Raf | „Gente di mare“ | 3 | 103 |
1988 | italų | Luca Barbarossa | „Vivo (Ti scrivo)“ | 12 | 52 |
1989 | italų | Anna Oxa ir Fausto Leali | „Avrei voluto“ | 9 | 56 |
1990 | italų | Toto Cutugno | „Insieme: 1992“ | 1 | 149 |
1991 | neapoliečių | Peppino di Capri | „Comme è ddoce 'o mare“ | 7 | 89 |
1992 | italų | Mia Martini | „Rapsodia“ | 4 | 111 |
1993 | italų | Enrico Ruggeri | „Sole d’Europa“ | 12 | 45 |
1997 | italų | Jalisse | „Fiumi di parole“ | 4 | 114 |
2011 | anglų, italų | Raphael Gualazzi | „Madness of Love“ | 2 | 189 |
2012 | anglų, italų | Nina Zilli | „L'Amore È Femmina (Out Of Love)“ | 9 | 101 |
2013 | italų | Marco Mengoni | „L'essenziale“ | 7 | 126 |
2014 | italų | Emma Marrone | „La mia città“ | 21 | 33 |
2015 | italų | Il Volo | „Grande Amore“ | 3 | 292 |
2016 | italų, anglų | Francesca Michielin | „No Degree of Separation“ | 16 | 124 |
2017 | italų | Francesco Gabbani | „Occidentali's Karma“ | 6 | 334 |
2018 | italų | Ermal Meta ir Fabrizio Moro | „Non mi avete fatto niente“ | 5 | 308 |
2019 | italų | Mahmood | „Soldi“ | 2 | 472 |
2020 | italų | Diodato | „Fai rumore“ | Konkursas neįvyko | |
2021 | italų | Måneskin | „Zitti e buoni“ | 1 | 524 |
2022 | italų | Mahmood ir Blanco | „Brividi“ | 6 | 268 |
2023 | italų | Marco Mengoni | „Due vite“ | 4 | 350 |
2024 | Patvirtintas dalyvavimas | 2024 m. gegužę |
- ↑ Pirmojo konkurso 1956 m. rezultatai yra nežinomi, žinomas tik nugalėtojas. Oficialios Eurovizijos svetainės sąraše visos kitos dainos buvo užėmusios antrą vietą.
Balsavimų istorija 1957–2023 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Italijos taškai kitoms šalims[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Šalių taškai Italijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Domenico Modugno 1958 m.
-
Bobby Solo 1965 m.
-
Gianni Morandi 1970 m.
-
Al Bano ir Romina Power 1976 m.
-
Raphael Gualazzi 2011 m.
-
Marco Mengoni 2013 m.
-
Emma 2014 m.
-
Il Volo 2015 m.
-
Francesca Michielin 2016 m.
-
Francesco Gabbani 2017 m.
-
Ermal Meta ir Fabrizio Moro 2018 m.
-
Mahmood 2019 m.
-
Måneskin 2021 m.
-
Marco Mengoni 2023 m.
Konkursų rengimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Metai | Miestas | Vieta | Vedėjai |
---|---|---|---|
1965 | Neapolis | Sala dei Concerti della RAI | Renata Mauro |
1991 | Roma | Studio 15 di Cinecittà | Gigliola Cinquetti, Toto Cutugno |
2022 | Turinas | PalaOlimpico | Alessandro Cattelan, Laura Pausini ir Mika |
Congratulations: 50 metų Eurovizijos dainų konkursui
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Apie šį konkursą skaitykite straipsnyje Congratulations (Eurovizija).
Artistas | Daina | Vieta | Taškai | Metai | Vieta | Taškai |
---|---|---|---|---|---|---|
Domenico Modugno | Nel blu, dipinto di blu | 2 | 267 | 1958 | 3 | 13 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Italijos Eurovizinis puslapis Archyvuota kopija 2009-04-13 iš Wayback Machine projekto.