Izoliacinė kalba

Izoliacinė kalba – žodyje tik labai ribotą morfemų skaičių galinti turėti kalba. Maksimalios izoliacinės struktūros kalbose žodžiai sudaryti tik iš vienos morfemos – šaknies, nesudaromi nei sudurtiniai žodžiai, nei junginiai su afiksais (priešdėliais, priesagomis, galūnėmis ar kitkuo). Šiuo atžvilgiu izoliacinės kalbos yra priešingos fleksinėms ir agliutinacinėms kalboms, kuriose žodžiai gali būti sudaryti iš keleto ar daugiau morfemų.^[1]

Kaitybos (linksniavimo, asmenavimo, laipsniavimo ar kt.) nėra, gramatinius ryšius lemia žodžių tvarka sakinyje.

Pavyzdys

Izoliacinėse kalbose ne tik kad nėra pagalbinių, žodžio ryšius sakinyje nurodančių, morfemų, bet ir matyti polinkis vengti pagalbinių žodžių, kurie atliktų šią paskirtį, todėl ypač svarbi žodžių tvarka sakinyje. Tad izoliacinėje kinų kalboje veiksnio ir tiesioginio papildinio santykis reiškiamas žodžių tvarka, pavyzdžiui:

tradicinė rašyba	明天	我	的	朋友	會	爲	我	做	一	個	生日	蛋糕
supaprastinta	明天	我	的	朋友	会	为	我	做	一	个	生日	蛋糕
pinjinas	míngtīan	wǒ	de	péngyou	huì	wèi	wǒ	zuò	yí	ge	shēngri	dàn’gāo
lietuviškai pažodžiui	rytoj	aš	(savybinė dalelytė)	draugas	bus¹	dėl	aš	daryti	vienas	vienetas	gimimo diena²	tortas
„Rytoj mano draugas/mano draugai man gimtadienio proga iškeps tortą”

¹会 (huì) — sustiprinamoji forma 将 (jiāng), reiškianti veiksmažodžio būsimąjį laiką. Galima versti su įsitikinimą reiškiančiu žodžiu („būtinai iškeps“).
² 生日(shēngri) — gimtadienis, šis žodis čia ne laiko prieveiksmis, o su tortu susietas būdvardis – kaip anglų kalboje „birthday cake”.

Taip pat skaitykite

Literatūra

Sapir, Edward (1921). Chapter 6: "Types of linguistic structure". In Language: An Introduction to the Study of Speech.

Šaltiniai

↑ Whaley, Lindsay J. (1997). „Chapter 7: Morphemes“. Introduction to Typology: The Unity and Diversity of Language. SAGE Publications, Inc.

[1] Whaley, Lindsay J. (1997). „Chapter 7: Morphemes“. Introduction to Typology: The Unity and Diversity of Language. SAGE Publications, Inc.

[1]