Jūrų kiaulytė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šis straipsnis apie gyvūną. Apie ligą skaitykite straipsnyje Kiaulytė.
| Caviidae | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
.jpg) Jūrų kiaulytė (Cavia porcellus) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
|
Jūrų kiaulytė (Cavia porcellus) – jūrų kiaulyčių (Caviidae) šeimos gyvūnas. Kilęs iš Andų kalnų regiono. Nuo XVI a. Europoje jūrų kiaulytės pradėtos auginti kaip naminis gyvūnas.
Andų regione tebeauginamos tvartuose ir vartojamos maistui.
Auginimas ir priežiūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jūrų kiaulyčių populiarumas išaugo po Antrojo pasaulinio karo, Europoje atsirado jūrų kiaulyčių augintojų klubų, draugijų, rengiamos parodos. Šie žvėreliai aktyvūs dieną. Pirkti geriausia 6-8 savaičių jūros kiaulytę, ji turi sverti ne mažiau kaip 220–280 g. Nerekomenduojama šių gyvūnų pirkti rudenį ar žiemą – tik vasarą. Galima išmokyti keleto komandų, pavyzdžiui, atbėgti pašauktai vardu.
Pagrindinę jūrų kiaulytės maisto raciono dalį turėtų sudaryti specialus sausas ėdalas. Taip pat jas galima maitinti grūdais, daržovėmis, retkarčiais duoti pieno produktų (pavyzdžiui, varškės). Nuolat augantiems dantims galąsti duoti medžių šakelių, kreidos arba specialios druskos. Narvelyje taip pat turėtų būti speciali girdyklė su vandeniu, kurį reikėtų keisti kuo dažniau (geriausiai – kiekviena dieną). Kartais gali ėsti savo išmatas, tačiau tai reiškia, kad joms trūksta reikiamų medžiagų organizmui.
Gyvūno narvelis turėtų būti pakankamai erdvus, kad gyvūnas galėtų laisvai ir nevaržomai judėti. Narvelio dugną geriausia iškloti pjuvenomis, kurias reikėtų keisti bent kelis kartus per savaitę. Gyvūną galima retkarčiais išleisti palakstyti po kambarį narvelio duris paliekant atviras, tačiau reikėtų prižiūrėti, kad kambaryje nebūtų laidų, kuriuos gyvūnas galėtų perkąsti. Jūrų kiaulytės yra gana baikštūs ir slėptis mėgstantys gyvūnai, todėl į narvelį galima įdėti specialų namelį kiaulytei, dėžutę ar tiesiog pridengti narvelį medžiagos skiaute.
Jei jūrų kiaulytė laižo rankas, tai gali reikšti, kad ji prisirišusi prie savo šeimininko (prisirišimo ženklas, laižo ne kiekvieno žmogaus rankas), arba rankos yra prakaituotos ar suteptos kuo nors, ką mėgsta jūrų kiaulytės.
Jūrų kiaulyčių, ypač ilgaplaukių, kailiuką reikėtų bent retkarčiais iššukuoti, taip pat trumpinti nagus, tačiau reikia būti atsargiems, nes galima sužeisti, todėl geriau kirpti tik nagų galiukus, arba vesti pas veterinarą. Jūrų kiaulytę geriau glostyti su dvejais pirštais braukiant nuo užausių ir lyg švelniai „gnybiant" iki galvos, kol susilies pirštai.
Jūrų kiaulytės yra draugiškos, niekad nekanda (nebent jei yra kankinamos). Yra ramios, greitai prisiriša prie žmogaus. Išgyvena apie 8-10 metų, retais atvejais ir 12 metų. Turi gerų savybių, gerai nuteikia. Bendrauja cypdamos, burbdamos, kalendamos dantimis. Jei dažnai cypia be priežasties, kol laikomos ant rankų, reikėtų neliesti užpakalinės dalies ar pilvo (seniau plėšrūs paukščiai jūros kiaulytes gaudydavo už užpakalinės pilvo ir nugaros dalies, todėl išliko toks instinktas).
