Kapčiamiesčio giria
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
53°58′ š. pl. 23°38′ r. ilg. / 53.967°š. pl. 23.633°r. ilg.
Kapčiamiesčio giria − aštuntas pagal plotą Lietuvos miškų masyvas Lazdijų rajono ir visos Lietuvos pietuose, Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Masyvo plotas ~ 27 000 ha. Girios šiaurėje įsikūręs Kapčiamiesčio miestelis.
Miškų masyvas ištįsęs iš rytų į vakarus apie 28 km ir puslankiu iš pietų supa Kapčiamiestį. Iš rytų ir pietryčių miškus juosia Nemunas už kurio prasideda didžiausia Lietuvoje Dainavos giria, iš pietų − jo intakas Igara, iš pietvakarių − Mara (Juodosios Ančios intakas). Pietuose ir vakaruose Kapčiamiesčio giria vietomis jungiasi su Baltarusijos bei Lenkijos miškais, kurio bendras miškų masyvų plotas 1,600 km² ir vadinamas Augustavo giria.
Kapčiamiesčio giria driekiasi zandrinės Pietryčių lygumos vakarine dalimi, tik šiaurės vakaruose siekia Sūduvos aukštumos pietrytinį pakraštį. Vyrauja banguotosios smėlingos ir žvirgždingos lygumos landšaftas, o šiaurės vakaruose − smulkiai banguotos ežeringos smėlingos lygumos landšaftas.
Miškuose auga pušys, eglės, beržai, juodalksniai, drebulės. Girioje yra stirnų, šernų, briedžių, tetervinų, kurtinių.
Per miškus į Nemuną teka Baltoji Ančia (su intakais Seira ir Nevieda), Bilsinyčia, Avirė, šiaurės vakariniu pakraščiu (į Veisiejų ežerą) teka Zapsė.
Ežerų daugiausia masyvo šiaurės vakarinėje dalyje, keliuose rininiuose kloniuose:
Taip pat visą masyvo šiaurinį pakraštį siekia iš šiaurės į pietus nutįsusių rininių klonių galai, kuriuose telkšo: