Pereiti prie turinio

Katalonijos nepriklausomybės paskelbimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Katalonijos nepriklausomybės deklaracijos pirmasis puslapis

Katalonijos nepriklausomybės paskelbimas (kat. Declaració d'independència de Catalunya; isp. Declaración de Independencia de Cataluña) − rezoliucija, paskelbta balsavimu Katalonijos parlamente 2017 m. spalio 27 d., po Katalonijos referendumo dėl nepriklausomybės sukeltos Ispanijos konstitucinės krizės.[1][2][3][4]

Paskelbimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2017 m. spalio 26–27 dienomis, Katalonijos parlamente vyko diskusija dėl visiško atsiskyrimo nuo Ispanijos Karalystės.[5] Rezoliuciją dėl nepriklausomybės paskelbimo pasiūlė už nepriklausomybę pasisakančios partijos JxSí (Kartu už Taip) ir CUP (Tautos Vienybės Kandidatūra).[6] Po įtemptos diskusijos, Katalonijos parlamentas vienašališkai balsavo už Katalonijos nepriklausomybės paskelbimą, už kurį balsavo 70 deputatų ir 10 prieš, 2 paliekant tuščią biuletenį iš 135 vietų parlamento.[7] Prieš nepriklausomybę nusistačiusių opozicinių partijų atstovai protestuodami balsavime nedalyvavo, išskyrus kairuolišką prieš nepriklausomybę pasisakančią Catalunya Sí Que Es Pot.[8]

Reakcija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nepriklausomybę palaikantys Katalonijos merai Katalonijos parlamente 2017 m. spalio 27 d.

Šios nepriklausomybės deklaracijos nepripažino nei Ispanija, nuo kurios ši valstybės turėjo atsiskirti, nei kitos pasaulio šalys. Nepriklausomybės paskelbimas buvo tik deklaratyvus, faktiškai tokia valstybė nesusikūrė, nes nepriklausomos Katalonijos institucijos nekontroliuoja šios šalies teritorijos. Dėl to Katalonijos respublika negali būti laikoma ir nepripažinta valstybe.[9] De jure paskelbta Katalonijos respublika yra Ispanijos administracinis-teritorinis vienetas (Katalonija).

Jau kitą dieną po nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo jos galiojimą sustabdė Ispanijos Konstitucinis Teismas. Netrukus po to Ispanijos Senatas ir Ispanijos premjerministras Mariano Rachojus (Mariano Rajoy) pasinaudojo Ispanijos Konstitucijos 155 straipsniu numatyta galimybe pritaikyti specialias priemones prieš autonominių regionų vyriausybes. Buvo paleista Katalonijos vyriausybė ir Katalonijos parlamentas, atleistas Katalonijos policijos vadovas, nurodyta uždaryti Katalonijos atstovybes užsienyje bei paskelbti išankstiniai rinkimai 2017 m. gruodžio 21 d.[10] Atsakydamas į tai Katalonijos vyriausybės vadovas Carles Puigdemont paskelbė, kad demokratinėse šalyse vyriausybes rinkti ir paleisti gali tik parlamentai ir paragino katalonus priešintis 155 Ispanijos konstitucijos straipsnio įgyvendinimui.

Europos Vadovų Tarybos prezidentas D. Tusk pareiškė, kad nepriklausomybės deklaracija „nieko nepakeitė“ ir kad ES tarsis tik su Ispanijos vyriausybe, taip pat ragindamas Ispaniją naudoti „argumentų jėga, o ne jėgos argumentą“.[11]

Katalonijos parlamentas po nepriklausomybės paskelbimo

Pasekmės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ispanijos vyriausybės valdžios perėmimui Katalonijos institucijos mažai priešinosi. Tik Žironoje, kuri laikoma nacionalistų „tvirtove“, aplink Katalonijos administracijos pastatą buvo sudaryta gyvoji žmonių grandinė.[12] Puigdemont ir dalis jo kabineto ministrų, vengdami Ispanijos teisingumo išvyko į Belgiją, formaliai Ispanijos generalinio prokuroro apkaltinti maištu, sąmokslu ir lėšų švaistymu. Nurodyta suimti aštuonis nušalintos Katalonijos vyriausybės narius, įskaitant ir jos vadovą Puigdemont bei Katalonijos kairiosios respublikoniškosios partijos lyderį Oriol Junqueras, be galimybės būti paleistais už užstatą, devintajam leidus pasinaudoti galimybe būti paleistam už užstatą. Ispanijos prokurorai paskelbė apie Europos arešto orderio išdavimą Puigdemont ir keturiems kitiems vyriausybės nariams, kurie atsisakė atvykti į apklausą.

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ „Self-Catalan parliament (only 70 parlamentarians of 140) votes to declare independence from Spain“. The Guardian. 27 October 2017. Nuoroda tikrinta 27 October 2017.
  2. ↑ „Catalans race to create a new currency and economic fortress as independence counter-attack builds“. The Telegraph. 28 October 2017. Nuoroda tikrinta 31 October 2017.
  3. ↑ „El Gobierno ve “efectos jurídicos y vinculantes” en la declaración de independencia“. La Vanguardia (ispanų). 30 October 2017. Nuoroda tikrinta 31 October 2017.
  4. ↑ „Katalonijos valdantieji pustuštėje parlamento salėje paskelbė vienašališką nepriklausomybės deklaraciją“. www.15min.lt. 2017-10-27. Nuoroda tikrinta 2017-10-28.
  5. ↑ „Catalan crisis: Regional MPs debate Spain takeover bid“. BBC. 2017-10-26. Nuoroda tikrinta 2017-10-27.
  6. ↑ elnacional.cat Marta Lasalas Catalan Parliament declares the Catalan Republic as an independent, sovereign state
  7. ↑ „Catalan parliament declares independence from Spain“. BBC. 2017-10-27. Nuoroda tikrinta 2017-10-27.
  8. ↑ aljazeera.com Francisco de Borja Lasheras Spain in crisis: Long live the Catalan Republic?
  9. ↑ encyclopediageopolitica.com Eamon Driscol THE CATALAN REPUBLIC: EUROPE’S NEWEST FAILED STATE
  10. ↑ „Catalans declare independence from Spain“ (britų anglų). BBC News. 27 October 2017. Nuoroda tikrinta 27 October 2017.
  11. ↑ „Catalan independence declaration changes nothing for EU, says Tusk“. Reuters. 2017-10-27. Nuoroda tikrinta 2017-10-28.
  12. ↑ Independent Alasdair Fotheringham Catalonia: Why Spain's government will be delighted with day one of the 'independent Catalan Republic'

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Katalonijos_nepriklausomybės_paskelbimas&oldid=6868752"