Kauno Saulės gimnazija

54°54′8.2″ š. pl. 23°54′44.2″ r. ilg. / 54.902278°š. pl. 23.912278°r. ilg. / 54.902278; 23.912278

Kitos reikšmės – Saulės gimnazija.

Kauno „Saulės“ gimnazija
Kauno „Saulės“ gimnazija herbas

{{{antraštė}}}
Adresas	Savanorių pr. 46, Kaunas
Direktorius(-ė)	Sonata Drazdavičienė
Mokinių skaičius	978 (2022 m.)
Įkūrimo data	1923 m. liepos 18 d.
Uždarymo data
Išleista laidų	93
Pedagogų skaičius	84

Kauno „Saulės“ gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Kaune, Savanorių pr. 46, vykdanti vidurinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba. Įstaigos kodas – 190134683. Steigėjas – Kauno miesto savivaldybės taryba.^[1]^[2]

Istorija

1905 m. revoliucija Rusijoje privertė carizmą padaryti nuolaidų tautinėms mažumoms. 1906 m. birželio 25 d. buvo įkurta „Saulės“ švietimo draugija, patvirtinti šios draugijos įstatai, konstatavę draugijos įkūrimą. Draugijos tikslas buvo „platinti apšvietimą ant pamato katalikų tikėjimo tarp lietuvių gubernijoje“. 1906 m. draugija slaptai įkūrė mokytojų kursus, kurie 1907 m. buvo legalizuoti. Ilgametis jų vadovas buvo pedagogas Juozas Vokietaitis (1872–1931).

Draugijos pastangomis 1912–1913 m. buvo pastatyti Kauno „Saulės“ rūmai. Pastatui būdinga plytų stiliaus architektūra.^[3] Juose įkurti mokytojų kursai, vėliau pavadinti mokytojų seminarija. Šie rūmai buvo pirmasis švietimo reikmėms skirtas pastatas Kaune ir Lietuvoje, įrengtas lietuvių iniciatyva bei visuomenės lėšomis. Pedagoginiai kursai Kaune veikė iki 1914 m. Prasidėjus karui kursų klausytojai buvo perkelti į Vilnių, o dar vėliau į Voronežą, tapo visų ten gyvenusių lietuvių mokytojų veiklos branduoliu.

1918 m. kursų dalyviams grįžus į Kauną, atidaryta „Saulės“ mokytojų seminarija. „Saulės“ mokytojų seminarija tapo centru, kuris traukė žinomus Lietuvos veikėjus. Čia dirbo Juozas Karosas, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Tomas Ferdinandas Žilinskas, Kazimieras Žitkus ir kiti. 1919 m. kovo mėn. „Saulės“ rūmai priglaudė pirmąją muzikos mokyklą Lietuvoje, vadovaujamą Juozo Naujalio. 1923 m. liepos 18 d. „Saulės“ rūmuose įkurta pirmoji Lietuvoje Mergaičių progimnazija, kurioje mokėsi 27 mokinės. Mokinių skaičiui didėjant, 1926 m. liepos 14 d. progimnazijai suteikiamas „Saulės“ mergaičių gimnazijos vardas. 1930 m. balandžio 1 d. LR Švietimo ministerija leido Šv. Kazimiero Seserų kongregacijai perimti iš „Saulės“ draugijos mergaičių gimnaziją ir ją pavadinti Kauno Šv. Kazimiero seserų Kongregacijos mergaičių gimnazijos vardu. Jai vadovauti ir mokyti buvo pakviestos seserys kazimierietės. 1929 m. gimnazija išleido pirmąją laidą. Mokyklą baigė 19 mergaičių. 1937–1938 m. gimnazijoje mokėsi iki 500 moksleivių. Gimnazistės dėvėjo bordo spalvos uniformą (vasarą – bordo spalvos sijoną ir kepuraitę, baltą drobinę palaidinukę). Gimnazija turėjo savo vėliavą, himną, kiekviena laida – vardą ir savo laidos himną (pirmoji – baltoji, 1930 m. – žydroji ir t. t.).

1940 m. Šv. Kazimiero seserų Kongregacijos mergaičių gimnazija pavadinta Kauno 8-ąja gimnazija, tapo berniukų (visos mergaitės perkeltos į Kauno 3-ąją gimnaziją), o nuo 1950 m., kaip ir visos gimnazijos Lietuvoje, Kauno 8-ąja vidurine mokykla. 1962 m. gegužės 18 d. LTSR Švietimo ministro įsakymu mokykloje įvedamas sustiprintas matematikos ir fizikos profilinis mokymas pagal specialų mokymo planą. 1963 m. spalio 21 d. LTSR Ministrų tarybos nutarimu mokyklai suteiktas sovietinio partizano Juozo Aleksonio vardas. 1974 m. pastatytas mokyklos priestatas. 1986 m. mokykloje atidarytas pirmasis tuometinėje LTSR informatikos ir skaičiavimo technikos pagrindų kabinetas, kuriame buvo įrengta 18 darbo vietų. 1989 m. balandžio 30 d. mokyklai sugrąžintas „Saulės“ vardas. 1993 m. rugsėjo 1 d. suteiktas gimnazijos statusas, iš gimnazijos iškelta Kauno Žaliakalnio pradinė mokykla. 2001–2002 m. gimnazija renovuota. 2003 m. gimnazija tapo išgryninta – keturmetė – gimnazija.

Pavadinimų kaita

1940 m. – Kauno 8‑oji gimnazija
1950 m. – Kauno 8‑oji vidurinė mokykla
1963 m. – Kauno J. Aleksonio vidurinė mokykla
1989 m. – Saulės vidurinė mokykla
1993 m. – Saulės gimnazija

Direktoriai

1923–1928 m. Katerina Milevičiūtė
1928–1934 m. Ona Liauksminaitė
1934–1940 m. Anelė Česnaitė
1941–1943 m. Zigmas Kuzmickis
1943–1944 m. Juozas Rainys
1944–1946 m. Juozas Matusevičius
1946–1947 m. Albertas Endzaitis
1947–1951 m. Aloyzas Brazdžionis
1951–1958 m. Vladas Rutkauskas
1958–1962 m. Aldona Mickevičienė
1963–1966 m. Jonas Barcys
1966–1974 m. Vytautas Želvys
1974–1979 m. Laima Krasauskaitė
1979−2014 m. Aldona Sellienė
nuo 2015 m. Sonata Drazdavičienė

Žymūs mokytojai

Danguolė Beinarytė
Adomas Brakas
Dangerutis Čebelis
Liudas Dambrauskas
Remigijus Danielius
Juozas Dilka
Sigita Dijokienė
Pranas Dovydaitis
Laima Girdauskienė
Kornelija Intienė
Valdemaras Jaruševičius
Rita Jonaitienė
Stasys Jurėnas
Juozas Karosas
Ilona Knyzelienė
Jūratė Radavičiūtė
Gustas Klevinskas
Zenonas Repčys
Simonas Bansevičius
Adelė Šarkienė
Zigmas Tamakauskas
Birutė Vasylienė

Žymūs mokiniai

Šaltiniai

↑ Kauno „Saulės“ gimnazija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
↑ Kauno „Saulės“ gimnazija aikos.smm.lt
↑ Plytų stilius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010

Nuorodos

Gimnazijos svetainė

[1] Kauno „Saulės“ gimnazija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006

[2] Kauno „Saulės“ gimnazija aikos.smm.lt

[3] Plytų stilius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010

[1]

[2]

[3]