Kvapusis bazilikas
| Ocimum basilicum |
|---|
 Kvapusis bazilikas (Ocimum basilicum) |
| Mokslinė klasifikacija |
Kvapusis bazilikas (Ocimum basilicum) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalas. Lietuvoje auginamas darželiuose kaip prieskoninis augalas. Lapai turi eterinio aliejaus, vaisiai išskiria daug gleivių, todėl naudojami medicinoje.
Stiebas status, 30–70 cm aukščio, rausvas, keturbriaunis. Žiedai sutelkti stiebų viršūnėje varpiškuose žiedynuose. Lapai kotuoti, kiaušiniški, žalsvi, žalsvai ar rausvai violetiniai. Žiedai lapų pažastyse susitelkę menturiais po tris. Vainikėlis baltas arba rausvas. Žydi liepos–rugsėjo mėnesiais, žydi 15–18 dienų. Vaisius – riešutėlis.
Žali lapai turi 69,7 mg % vitamino C, 0,52 % eterinio aliejaus. Žalia ir džiovinta žolė vartojama konditerijos pramonėje, likerių gamyboje.[1] Bazilike yra flavonoido apigenino, pasižyminčio antivėžiniu veikimu. Bazilikais gardinami mėsos, makaronų patiekalai, dedama į pomidorų, pesto ir kitus padažus. Baziliko sėklos dedamos į faludą, šerbetą, panašius desertus.
Kvapusis bazilikas – šilumamėgis augalas. Šaltesnio klimato kraštuose auginamas šiltnamiuose, vazonuose, praėjus šalnoms sodinamas į dirvą. Bazilikui kenkia fuzariozė, pelėdgalvių, pievinio drugelio, grambuolių ir sprakšių lervos, vikšrai.
Kvapusis bazilikas kilęs iš Pietų Azijos. Indijoje žinomas kaip skr. तुलसी = IAST: tulasī ir naudojamas „Ajurvedos“ medicinoje, kaip šventas augalas naudojamas aukojimuose. Pavadinimas 'bazilikas' kilęs iš sen. gr. βασιλικόν φυτόν 'karališkasis augalas'. Jis naudojamas Balkanų krikščionių ortodoksų liturgijoje.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Marija Baranauskienė. Bazilikas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002