Legnicos mūšis
| Legnicos mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Mongolų invazija į Europą | |||||||
 Legnicos mūšis XVII a. Matthäus Merian paveiksle | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
 Lenkijos kunigaikštystės .svg){kind=small} Maltos ordinas  Tamplierių ordinas  Šv. Romos Imperija
|
Mongolų imperija | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
 Henrikas II Pamaldusis †
|
Baidaras Kadanas Orda Chanas | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| Nežinoma, skirtingi šaltiniai nurodo nuo 2000[1] iki 25 000[2] karių | 8000–20000 karių (ne daugiau dviejų tumenų[2]) | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| Nežinomi, skirtingi šaltiniai nurodo labai skirtingus | nežinomi | ||||||
Legnicos mūšis (lenk. Bitwa pod Legnicą, vok. Schlacht von Liegnitz), dar vadinamas Valštato mūšiu (vok. Schlacht bei Wahlstatt) – 1241 m. balandžio 9 d. įvykęs mūšis netoli Legnicos miesto (dab. Lenkija), kuriame jungtinės lenkų ir vokiečių pajėgos, palaikomos popiežiaus atsiųstų riterių ordinų, bandė sustabdyti mongolų invaziją į Europą.
Tradiciškai šį mūšį istorikai laikė Pyro pergale europiečiams, kurie nors ir laimėjo, tačiau patyrė didžiulius nuostolius, žuvo ir kautynėms vadovavęs Lenkijos kunigaikštis Henrikas II Pamaldusis iš Silezijos. Šiuo metu manoma, kad sąjungininkai patyrė triuškinantį pralaimėjimą.
Po Legnicos mūšio dalis mongolų kariuomenės liko plėšti Lenkijos, dalis prisijungė prie pagrindinių pajėgų Vengrijoje.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www.allempires.com/article/index.php?q=battle_liegnitz
- ↑ 2,0 2,1 Chambers, J. The Devil's Horsemen: The Mongol Invasion of Europe. NY, 1979
|
Šis straipsnis apie mūšius yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |