Liepinė (Lipskas)

Liepinė lenk. Lipsk

Miestelio vaizdas nuo Bebro upės

Liepinė 53°44′0″ š. pl. 23°24′0″ r. ilg. / 53.73333°š. pl. 23.40000°r. ilg. / 53.73333; 23.40000 (Liepinė (Lipskas))

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Augustavo apskritis
Valsčius	Liepinės valsčius

Įkūrimo data	1580
Meras	Małgorzata Cieśluk (2006)

Gyventojų (2008)	2 463
Plotas	4,97 km²
Tankumas (2008)	496 žm./km²

Vikiteka	Liepinė

Liepinė (lenk. Lipsk, bltr. Ліпск) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Liepinės valsčiuje, Augustavo apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Miestelis įsikūręs ant Bebro upės kranto. Miestas priklauso Liepinės Dievo Motinos angelų parapijai. Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. ir vaivadijos kelias Nr. .

Istorija

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Apie Liepinę jau buvo žinoma ankstyvaisiais viduramžiais, kai čia gyveno baltų gentis jotvingiai, kuriuos, kaip ir prūsus, sunaikino kryžiuočiai. Tačiau čia nebuvo rasta jokių senovinių gyvenviečių liekanų. Šiais laikais dar išlikę šiokių tokių jotvingių buvimo pėdsakų, tai yra vietovardžiai ar kalbiniai pėdsakai. Pavyzdžiui, žmonės kurie kalba vietiniu baltarusių kalbos dialektu, vadinamu językiem prostym (paprasta kalba), kad išreikštų tokius žodžius, kaip burna ar lūpos naudoja žodį łúpy (lūpos).

Pirmasis paminėjimas apie gyvenvietę šiame regione yra 1533 metais, kai minima gyvenvietė Wola Lipska. Miesto įkūrimo data turėtų būti laikoma 1580 gruodžio 8 diena. Tą dieną netoliese Gardino esančiai gyvenvietei Liepinei Didysis Lietuvos Kunigaikštis Steponas Batoras suteikė Magdeburgo teises ir privilegijas bei Liepinės herbą – laivelį su bure. 1580 m. įkurta Liepinės Dievo Motinos angelų parapija.

Liepinė sparčiai vystėsi nuo XVII a. vidurio, tačiau XVII a. ir XVIII a. miestelis buvo apimtas krizių ir konfliktų dėl nesibaigiančių karų. 1795 m. miestelis atiteko Prūsijai, tačiau nuo 1807 metų buvo priskirtas Varšuvos kunigaikštystei ir nuo 1815 m. Lenkijos Kongreso karalystei. 1870 m. gegužės 31 dieną miestelis prarado miesto teises ir kartu su Kuriankos valsčiumi sudarė naują Petropavlavsko valsčių. 1914 m. rugpjūčio 2 dieną buvo įšventinta Liepinės neo-gotikinės bažnyčios katalikų parapija. Jos statyba prasidėjo 1906 metais. Per I pasaulinį karą miestas buvo dalinai sugriautas. 1919 m. rugpjūčio 22 dieną miestelį paliko Vokietijos kariuomenė. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai.

1939 metais, iš šios zonos karo metu pradėjo veikti majoras Henrikas Dobžanskis - Hubalas. Įvažiuojant į miestelį yra paminklas šiam žmogui. Nuo 1940 metų Liepinės apylinkėse Sovietai pradėjo statyti karinius įtvirtinimus priklausančius Molotovo linijai. Liepinės apylinkėse buvo pastatyti 84 kariniai objektai, tačiau iš jų tik apie 30 buvo spėta tinkamai paruošti iki Vokietijos kariuomenės įsiveržimo.^[1] 1941 m. rugsėjo mėnesį naciai ištrėmė 99 žydus į Gardino getą. Tragiška Liepinės istorijai yra 1943 m. liepos 13 diena, kai nacių kariuomenė sušaudė 50 Liepinės gyventojų Naumovičių forte netoli Gardino. Karo metu miestelis buvo smarkiai sugriautas.

Liepinė susigrąžino miesto teises 1983 metais. Nuo 1980 m. Liepinė yra besivystančios lengvosios pramonės (gamybos komponentų indukcijos ir žemės ūkio technikos) miestas. Nuo 1990 m., kai Liepinėje žlugo didžiausia pramonės įmonė, sparčiai pradėjo vystytis turizmo paslaugos, kaip plaukimas baidarėmis Bebro upe ar pažintiniai takai Bebro nacionaliniame parke. 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.