Liuksemburgo ekonomika
Liuksemburgo ekonomika | |
Valiuta | Euras |
---|---|
Fiskaliniai metai | sausio 1 - gruodžio 31 |
Prekybos partneriai | Europos Sąjunga |
Statistiniai duomenys | |
BVP | 40,81 mlrd. $ (2010) |
BVP augimas | 3,2 % (2010) |
BVP gyventojui | 81800 $ (2010) |
BVP pagal ūkio sektorius | žemės ūkis 0,4%; pramonė 13,6 %; paslaugos 86 % |
Infliacija | 2,1 % (2010) |
Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektorius | žemės ūkis 2,2 %; pramonė 17,2 %; paslaugos 80,6 % |
Bedarbystė | 4,9 % (2010) |
Pagrindiniai pramonės sektoriai | bankininkystė ir finansinės paslaugos, geležis, plienas, IT, telekomunikacijos, pervežimai, maistas, chemikalai, metalai, stiklas, aliuminis |
Užsienio prekyba | |
Eksporto pajamos | 17,82 mlrd. $ |
Pagrindiniai eksporto partneriai | Vokietija 19,7 %, Prancūzija 15,8 %, Belgija 11, % |
Importo pajamos | 23,67 mlrd. $ |
Pagrindiniai importo partneriai | Belgija 27,2 %, Vokietija 23,1 %, Kinija 18,6 % |
Tiesioginės užsienio investicijos | 11,21 mlrd. $ |
Bendroji skola užsieniui | 1,892 trln. $ |
Valstybės išlaidos | |
Valstybės įsiskolinimas | 16,2 % nuo BVP |
Tiesioginės įplaukos | 20,88 mlrd. $ |
Tiesioginės išlaidos | 22,11 mlrd. $ |
Bankų reitingavimas | Standard & Poor's: AAA Moody's: Aaa Fitch: AAA |
Rezervo fondas | 980,92 mln. $ |
Liuksemburgo ekonomika išsiskiria tarp visų ES šalių savo raida. 1850 metais atrasta geležies rūda pažymėjo Liuksemburgo persilaužimą ir lėmė jo ekonomikos pakilimą. Svarbi plieno pramonė buvo įkurta pietvakariniame šalies pakraštyje, pritraukusi dešimtis tūkstančių užsienio darbuotojų į rūdos kasyklas ir plieno gamyklas ir atnešusi suklestėjimą visai šaliai.
Eksportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Plieno eksportas sudaro ketvirtadalį Liuksemburgo eksporto. 'Arcelor' grupė pagamina 90 % viso Liuksemburgo plieno produkcijos. Nepaisant didelio ėjimo iš darbo aštuntajame dešimtmetyje, 'Arcelor' išlieka didžiausiu darbdaviu šalyje. 'Arcelor' yra didžiausias pasaulyje plokščiojo anglinio plieno bei ilgojo anglinio plieno gamintojas bei yra tarp lyderių nerūdijančio plieno gamyboje ir yra tarp didžiausių firmų Europoje pagal platinimą, transformavimą bei prekybą. Iš Liuksemburgo yra kontroliuojami 'Astra' palydovai.
Pramonė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos didelės pastangos buvo įdėtos stengiantis atnešti įvairovę į buvusią monolitinę pramonę. Aliuminio, stiklo, cemento, padangų, magnetinių juostelių ir kompiuterių gamintojai įkūrė gamyklas, buvo įrengtos 'Esch - surgre' ir 'Rosport' užtvankos. Liuksemburge antra pagal dydį Europoje siurblinė pagamina daug hidroenergijos.
Paslaugos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokesčių nuolaidos, pagalba imant paskolas ir kitos nuolaidos yra siūlomos kompanijoms ketinančioms įkurti savo gamyklas Didžiojoje Hercogystėje. Vis dėlto, nepaisant šių pastangų Liuksemburgo pramonės darbas ženkliai krenta, žymėdamas perėjimą į paslaugų sferą.
Finansai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Liuksemburgas vaidina didelį vaidmenį kaip garsus tarptautinis finansinis centras. Daug bankų ir svarbių investuotojų investicijų atėjo į sostinę, po 1929 metais priimtų ekonominių įstatymų, tenkinančių bankus bei Holdingo kompanijas.
Liuksemburge yra priskaičiuojama daugiau kaip 14000 holdingo kompanijų, apie 1300 investicinių fondų ir 220 bankų, kurie sudaro didžiausią bankininkystės koncentraciją visoje Europos Bendrijoje.
Liuksemburgas, patvirtindamas savo kaip svarbaus Euro ryšių centras, ateityje turėtų pritraukti vis daugiau Europos investicinių fondų.
Integracijos į ES pradžia
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ekonomikos struktūra ir geografinė padėtis neišvengiamai paskatino Liuksemburgą bendradarbiauti su kitomis valstybėmis. Nuo 1921 metų su Belgija, o nuo antrojo Pasaulinio karo su Belgija ir Nyderlandai sukuriant Beniliuksą, ekonominę sąjungą kuri buvo pirmasis žingsnis link Europos Sąjungos.
Žemės ūkis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Produkcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tūkstančiai tonų (2008 m. duomenys) | |||||
---|---|---|---|---|---|
1 | Karvės pienas | 277 | 11 | Kiauliena | 9 |
2 | Kviečiai | 97 | 12 | Rugiai | 8 |
3 | Miežiai | 53 | 13 | Avižos | 6 |
4 | Galvijų mėsa | 24 | 14 | Vištų kiaušiniai | 1 |
5 | Bulvės | 21 | 15 | Įvairūs grūdai | 1 |
6 | Kvietrugiai | 21 | 16 | Pupelės | 0,9 |
7 | Vynuogės | 17 | 17 | Kriaušės | 0,9 |
8 | Rapsai | 16 | 18 | Arkliena | 0,7 |
9 | Vištiena | 11 | 19 | Morkos ir ropės | 0,3 |
10 | Obuoliai | 10 | 20 | Salotos | 0,2 |
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Airija |
Albanija |
Andora |
Armėnija |
Austrija |
Azerbaidžanas |
Baltarusija |
Belgija |
Bosnija ir Hercegovina |
Bulgarija |
Čekija |
Danija |
Estija |
Graikija |
Gruzija |
Islandija |
Ispanija |
Italija |
Jungtinė Karalystė |
Juodkalnija |
Kazachija |
Kosovas |
Kroatija |
Latvija |
Lenkija |
Lichtenšteinas |
Lietuva |
Liuksemburgas |
Makedonija |
Malta |
Moldavija |
Monakas |
Norvegija |
Nyderlandai |
Portugalija |
Prancūzija |
Rumunija |
Rusija |
San Marinas |
Serbija |
Slovakija |
Slovėnija |
Suomija |
Švedija |
Šveicarija |
Turkija |
Ukraina |
Vatikanas |
Vengrija |
Vokietija
Europos ekonomika
Europos Sąjungos ekonomika