Pereiti prie turinio

Lokonai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lokonai
Lokonų menininkai iš Gajanos
Lokonų menininkai iš Gajanos
Gyventojų skaičius 7000–18 000
Populiacija šalyse Gajanos vėliava Gajana: 7000–15 000[1]
Surinamo vėliava Surinamas: 2050
Venesuelos vėliava Venesuela: 430
Prancūzijos Gvianos vėliava Prancūzijos Gviana: 350
Kalba (-os) aravakų, anglų, ispanų, olandų, prancūzų
Religijos krikščionybė, prigimtinis tikėjimas
Giminingos etninės grupės kiti aravakai: tainai, vaju, kaketijai ir kt.

Lokonai arba aravakai (Aruák) – viena didžiausių tautų, priklausančių indėnų aravakų tautų būriui. Gyvena Pietų Amerikos šiaurėje, jūrų ir upių pakrantėse – Gajanoje, Suriname, Prancūzijos Gvianoje, vietomis rytų Venesueloje (Bolivare, Amakuro Deltoje). Populiacija – 7000–10 000 žmonių. Vartoja aravakų kalbą (gimtakalbių dabar mažuma), taip pat šneka angliškai, olandiškai, prancūziškai, ispaniškai (priklausomai nuo šalies).

Tradiciniai verslai – lydiminė žemdirbystė (ypač manijokų auginimas),[2] rečiau žvejyba, medžioklė, rankiojimas. Nuo XX a. ėmė dirbti samdomus darbus, miškų kirtavietėse, prekiauti žuvimi.

XVIXVII a. ispanai ėmė veržtis į aravakų valdomą pietinę Karibų pakrantę. Lokonai sudarė sąjungą su ispanais kovojant prieš karibus (juos rėmė olandai ir britai).

Didelė dalis aravakų metisizavosi, prarado gimtąją kalbą. Dabar aravakų kilmės žmonės sudaro ženklią Gvianos krašto gyventojų dalį.

  1. http://www.ethnologue.com/18/language/arw/
  2. Араваки,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.