Pereiti prie turinio

Manfred Mayrhofer

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Manfred Mayrhofer
Gimė 1926 m. rugsėjo 26 d.
Lincas, Austrija Austrija
Mirė 2011 m. spalio 31 d. (85 metai)
Viena, Austrija Austrija
Veikla kalbininkas
Alma mater Graco universitetas
Žymūs apdovanojimai

Vilhelmo fon Hartelio premija
Kardinolo Inicerio premija

Manfredas Mairhoferis (vok. Manfred Mayrhofer, 1926 m. rugsėjo 26 d. Lincas, Austrija – 2011 m. spalio 31 d. Viena, Austrija) – austrų indoeuropeistas, specializavęsis tirti indoiranėnų kalbas. M. Mairhoferis buvo Vienos universiteto profesorius emeritas. Jis įžymus dėl sanskrito etimologinio žodyno.

M. Mairhoferis gimė Lince, Graco universitete studijavo indoeuropeistiką, semitų kalbotyrą ir filosofiją, Graco universitete 1949 m. tapo mokslų daktaru. 1953–1963 m. dėstė Viurcburgo universitete, o 1963–1966 m. ėjo profesoriaus pareigas Vokietijos Zarlando universitete. 1966 m. grįžo į Austriją ir iki išėjimo į pensiją 1990 m. Vienos universitete dirbo profesoriumi. Mirė Vienoje būdamas 85–erių metų.[1]

  • Sanskrit-Grammatik (1953 m.)
  • Kurzgefasstes etymologisches Wörterbuch des Altindischen (4 t., 1956–1980 m.)
  • Die Indo-Arier im alten Vorderasien (1966 m.)
  • Die avestischen Namen (1977 m.)
  • Sanskrit-Grammatik mit sprachvergleichenden Erläuterungen (1978 m.)
  • Die altiranischen Namen (1979 m.)
  • Nach hundert Jahren. Ferdinand de Saussures Frühwerk und seine Rezeption durch die heutige Indogermanistik (1981 m.)
  • Sanskrit und die Sprachen Alteuropas (1982 m.)
  • Indogermanische Grammatik, vol. 1: Lautlehre (1986 m.)
  • Etymologisches Wörterbuch des Altindoarischen (3 t., 1982–2001 m.)
  • Die Hauptprobleme der indogermanischen Lautlehre seit Bechtel (2004 m.)
  • Die Fortsetzung der indogermanischen Laryngale im Indo-Iranischen (2005 m.)
  • Einiges zu den Skythen, ihrer Sprache, ihrem Nachleben (2006 m.)
  • Indogermanistik: Über Darstellungen und Einführungen von den Anfängen bis zur Gegenwart (2009 m.)[2]
  1. Mein Leben. Nuoroda tikrinta 2022-02-22.
  2. M. Mairhoferio bibliografija