Mogoliono kultūra
Mogoliono kultūra – priešistorinė Šiaurės Amerikos pietvakarių indėnų kultūra, pavadinta pagal E. Haury 1933–1934 m. tirtą Mogoliono kalną (Naujosios Meksikos valstija).
Arealas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mogoliono kultūra apie 200 m. pr. m. e.–1450 m. e. m. buvo paplitusi Šiaurės Amerikos pietvakariuose. Išskiriami keli Mogoliono kultūros regioniniai variantai: Mimbreso, Blak Riverio ir kiti.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mogoliono kultūros žmonės vertėsi žemdirbyste (kukurūzai, pupelės, moliūgai), medžiokle (elniai, kalakutai, kalnų avinai, bizonai), pirmieji iš JAV indėnų – puodininkyste. Gyveno statytuose iš medžio, vėliau – iš akmens namuose, juose daugėjo kambarių (nuo 5 iki 500). Gyvenvietės iš pradžių sudarytos iš kelių pastatų, statytos lygumose, XI a. jos jau įtvirtintos akmenų sienomis ir žemės pylimais, statomos aukštumose. Hueko Tankso kalnuose išliko Mogoliono kultūros piktogramų. Gausu Mogoliono kultūros keramikos dirbinių – išskiriama 10 teritorinių rūšių (serijų). Apie 900–1100 m. Mogoliono kultūros gentys ima maišytis su anasazių gentimis. XV a. pradžioje Mogoliono kultūra sunyko.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Mogoliono kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 306 psl.