Nagas (mitologija)

Krišna šoka ant Nagos Kalijos

Nagas (skr. नाग = IAST: nāga, taj. นาค = nak, khmer. នាគ = neak) – Pietų ir Pietryčių Azijos tautų mitinė būtybė – milžiniška gyvatė arba pusiau žmogus, pusiau gyvatė.

Žodis „naga“ kilo iš sanskrito ir reiškia gyvatę, dažniausiai – kobrą. Moteriška „naga“ įvardijama kaip nāginī.

Nagai plačiai minimi indų epe Mahabharatoje. Jų vaizdavimas ir savybės viso epo eigoje gan skirtingas – vietomis nagai vaizduojami kaip milžiniškos gyvatės, kitur – gyvatės su žmonių galvomis ir žmogiškomis savybėmis. Nagai nėra vaizduojami kaip antagonistai, jie dažnai prisideda prie protagonistų. Dažniausiai, tai neutralios būtybės. Pavyzdžiui, naga Vasukis leidosi devų ir asurų apvyniojamas lyg virvė apie Mandaros kalną, kuomet šie traukė amritą iš pieno vandenyno. Nagų pasaulis (loka) yra Patala.

Pusiau žmonėmis, pusiau gyvatėmis vaizduojami nagai

Hinduistiniuose tikėjimuose nagai laikomi gamtos dvasiomis, šaltinių, šulinių, upių sergėtojais. Jie siejami su lietumi, vaisingumu. Nagai yra smalsūs, gali įgauti žmogaus formą. Tikima, kad Nagai kenkia žmonėms tik kai su jais elgiamasi blogai. Indijoje plačiai paplitęs gyvačių garbinimas, tikint jų magiškomis galiomis. Vienas svarbiausių vedinių dievų, Varuna, laikomas Nagų karaliumi. Dievas Višnus vaizduojamas besiilsintis ant tūkstantgalvės gyvatės Šešos. Gyvačių apsuptyje dažnai vaizduojamos ir kitos dievybės – Ganeša, Šiva, Kali.

Budizmo mitologijoje Nagų simbolika susilieja su kiniška drakono (lóng) simbolika. Ten gyvatės siejamos su išmintimi, apsauga. Budizmo ikonografijoje Buda dažnai vaizduojamas apsuptas lyg gobtuvu septyngalvio Nagos Mučalindos.

Pietryčių Azijoje tikima, kad Nagai yra upėse, jūrose gyvenančios drakoniškos gyvatės. Čia jie taip pat laikomi vandenų saugotojais, išmintingomis būtybėmis ir yra itin dažnai vaizduojami tų kraštų ikonografijoje, architektūroje.