Nemirseta
| Nemirseta | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto 1958 m. | ||
  Nemirseta |
||
| 55°52′34″š. pl. 21°04′05″r. ilg. / 55.876°š. pl. 21.068°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Palangos savivaldybė
| |
| Istoriniai pavadinimai | vok. Nimmersatt, Nymmersatt, Nimmersaatt | |
Nemirseta – gyvenvietė Palangos miesto savivaldybėje, pačiuose miesto pietuose.[2] Yra senoji Nemirsetos laivų gelbėjimo stotis (XIX a. pabaiga),[3] poilsiavietė, paplūdimys, apžvalgos aikštelė, automobilių kempingas, išlikęs rekonstruotas kurhauzo pastatas (stovi nuo XV a. minimos karčemos vietoje). Yra moreninis kyšulys į jūrą. Praeina kelias 2253 Palanga–Nemirseta–Graudūšiai . Į pietus nuo gyvenvietės yra Pajūrio regioninis parkas, įsteigtas Nemirsetos kraštovaizdžio draustinis. Nemirsetoje yra įsikūrusi Palangos karinė įgula. Ryčiau nuo Nemirsetos yra etnografinės Anaičių senosios kapinės.
Nedidelė dalis Nemirsetos kaimo buvo Klaipėdos rajone (Nemirseta).
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vardo kilmė: greičiausiai asmenvardinės kilmės iš kuršių šaknies *Nemer- arba *Nemir- ir *sāta (plg. latv. sēta) „kiemas“, plg. asmenvardžiai Nemmner, Nameris, Namir.[4] Pavadinimą suteikė kuršininkai, gyvenę čia iki 1944 metų. XX a. 1-ojoje pusėje buvo vartojamas Nemerzatės pavadinimas. Dar ankstyvuoju sovietmečiu ji buvo žinoma kaip Nimerzatė, bet vėliau nusistovėjo Nemirseta.
Su vietovės pavadinimu yra susijęs žinomas vokiečių posakis „Nimmersatt, wo das Reich sein Ende hat“ – „Nemirseta, tai vieta kur baigiasi Reichas (Vokietija)“ (vok. nimmer – „niekada“ + satt – „sotus“, kaip aliuzija į didelį ekspansinį apetitą). Vietovė buvo šiauriausia Vokietijos imperijos gyvenvietė prieš I pasaulinį karą.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
Nemirsetoje ir apylinkėse gyventa nuo seno: aptikta Romos imperijos monetų, geležies amžiaus (III–IV a.) archeologinių radinių. Nuo Melno taikos šimtmečius buvo šiauriausia Rytprūsių, Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyvenvietė prie valstybinės sienos, pasienio perėjimo punktas, žinomas kontrabandos centras.[5]
Tai viena seniausių pajūrio vietovių, jau VIII–XIII a. priklausiusių Palangos prekybiniam centrui. XIII a. Nemirseta atiteko Vokiečių ordinui. 1422 m. kaimas tapo pasienio punktu. Nuo 1434 m. minima karčema, įsikūrė pasienio sargybos būstinė. Plėtojosi apie Karaliaučiaus–Rygos kelią.[5]
Nuo XVIII a. 2-osios pusės veikė pašto įstaiga, vadinta Immersatt. 1773 m. įsteigta pradinė mokykla, pastatytas vėjo malūnas. 1785 m. minimas kaip karališkasis kaimas prie jūros su 12 sodybų.[4] Nuo XIX a. 3-ojo dešimtmečio ėmė kurtis kurortas. Čia XIX a. pabaigoje pastatyti vasarnamiai, veikė viešbutis-karčema, pasienio muitinės punktas, apie 1870–1890 m. įkurta Nemirsetos laivų gelbėjimo stotis. Vasarnamiai buvo pastatyti jūros pakrantėje, prie pagrindinio kelio stovėjo viešbutis, XX a. 1-ojoje pusėje vadintas „Kurhauzu“. Valstiečių sodybos išsidėstė į rytus nuo pagrindinio kelio – arčiau pasienio su Lietuva. Pakrantės ruožas XIX a. 1-ojoje pusėje užsodintas pušynais, kurie saugojo gyvenvietę nuo jūros vėjų. XIX a. pradžioje žemdirbių kaime gyveno 121 gyventojas ir buvo 18 ugniakurų.[5]
1926 m. kaime gyveno 197 gyventojai. Lietuvos valdymo laikais didesnė dalis gyventojų užsiėmė žemės ūkiu.[4] 1958 m. rugsėjo 29 d. Nemirseta prijungta prie Palangos.
Sovietmečiu Nemirsetos centre įsikūrė karinis dalinys, vasarnamiai buvo nugriauti, Kurhauzas rekonstruotas, pastatytos kareivinės, gyvenamųjų namų kariškiams kompleksas. Nemirsetoje likęs rekonstruotas Kurhauzo pastatas. Nemirseta kurį laiką funkcionavo savo vardu, tačiau 2018 m. kaimas panaikintas, nebeženklinamas žemėlapiuose ir kelio ženkluose.[4]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||
| 1850 m. | 1871 m.[6] | 1905 m.[7] | 1910 m.[8] | 1925 m.[5] | 1941 m.[5] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 240 | 235 | 236 | 227 | 197 | 382 | ||
| |||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000 (Map). – Ryga. p. 114. (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
- ↑ Senoji laivų gelbėjimo stotis Nemirsetoje. Archyvuota kopija 2023-06-19 iš Wayback Machine projekto. Krastogidas.lt (tikrinta 2023-06-19).
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai: istorinis ir etimologinis registras. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. // psl. 147.
- ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 Nemirseta. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T. III (Mec–Rag). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
- ↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
- Nemirseta. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 663 psl.