Nija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Nija | |
|---|---|
| Cadota | |
 Nijos vietovė | |
  Nija | |
| Koordinatės | 37°06′36″ š. pl. 82°53′13″ r. ilg. / 37.11000°š. pl. 82.88694°r. ilg. |
| Vieta | Kinija, Sindziangas, Hotano prefektūra |
| Regionas | Rytų Turkestanas |
| Istorija | |
| Pastatytas | III a. pr. m. e. |
| Sugriautas | V a. |
| Tauta | tocharai |
| Informacija | |
| Vikiteka |  VikitekaVikiteka
|
Nija (kin. 尼雅, pinyin: Níyǎ), vietine kalba dar vadinta Kadota, Han dinastijos šaltiniuose – Dzingdzuė (kin. 精絕, pinyin: Jīngjué) – senovinis miestas Rytų Turkestane, Taklamakano dykumoje, Tarimo baseino pietiniame paribyje, 115 km į šiaurę nuo dabartinio Minfengo (dabar Kinija, Sindziangas). Senovėje tai buvo svarbus prekybinis taškas pietinėje šilko kelio atšakoje.
111 m. kinų knygoje „Hanšu“ rašoma, kad Dzingdzuė miestas yra 8820 li nuo Čangano, ten būta 480 ūkių, 3350 žmonių. III a. miestas tapo Loulano karalystės dalimi. IV a. pab. Nija užimta kinų, o vėliau tibetiečių.
1900 m. Nijos kasinėjimus atliko britų archeologas Aurel Stein. Buvo rasta ~100 medinių lentelių, datuojamų 105 m. Jos turėjo molinius antspaudus ir tekstus, užrašytus Indijoje naudotu kharošthi raštu (Nijos prakritas). Taip pat rasta Han dinastijos monetų, antspaudų, romėniškų monetų, pelių spąstai, lazda, gitaros dalis, kilimas, tekstilės, keramikos, baldų dalys. 1994 m. kinų-japonų ekspedicija atkasė ~100 namų ūkių, laidojimo vietų, rado kirvių, medinių buožių, pjautuvų, urnų, žmonių palaikų. Radiniai saugomi Britų, Tokijo, Indijos nacionaliniame muziejuose.
| ||||||||||||||||||||||||
