Pereiti prie turinio

Ona Jablonskytė-Landsbergienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ona Jablonskytė-Landsbergienė
Gimė 1894 m. liepos 14 d.
Dubultai, Latvija
Mirė 1957 m. kovo 22 d. (62 metai)
Kaunas
Tėvas Jonas Jablonskis
Motina Konstancija Sketerytė-Jablonskienė
Sutuoktinis (-ė) Vytautas Landsbergis-Žemkalnis
Vaikai Alena Landsbergytė-Karazijienė
Gabrielius Žemkalnis-Landsbergis
Vytautas Landsbergis
Veikla gydytoja oftalmologė.
Žymūs apdovanojimai

1915 m. Georgijaus medalis
1992 m. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius
1995 m. Pasaulių Tautų Teisuolio žymuo

Ona Jablonskytė-Landsbergienė (1894 m. liepos 4 d. Dubultuose, Latvija – 1957 m. kovo 22 d. Kaune) – gydytoja oftalmologė, Pasaulio Tautų Teisuolė.

Ona Jablonskytė gimė Dubultuose, Latvijoje[1], kalbininko Jono Jablonskio ir Konstancijos Sketerytės šeimoje.

Pirmojo pasaulinio karo metu dirbo Rusijos karo lauko ligoninėje. 1915 m. buvo apdovanota Georgijaus medaliu už narsumą[2]. 1920 m. baigusi Petrogrado moterų medicinos institutą, dirbo fabriko gydytoja, kovojo su choleros epidemija.

Grįžusi į Lietuvą, nuo 1921 m. dirbo Raudonojo Kryžiaus ligoninėje Kaune, vadovavo akių ligų skyriui. 19231930 m. dar ir Lietuvos universiteto akių ligų klinikos asistentė. Nuo 1929 m. Ligonių kasos gydytoja, nuo 1934 m. – akių ligų ambulatorijos vedėja. 19401957 m. dirbo Kauno I poliklinikoje.

Daug nuveikė gydydama sergančiuosius trachoma, darė retas akių operacijas.

Antrojo pasaulinio karo metu gelbėjo nuo mirties žydus, slėpė persekiojamus žmones.[3][4] Išgelbėjo mažeikietę vaikų gydytoją Frumą Gurvičienę, jos dukras Belą ir Etą Gurvičiūtes bei kitus žydų tautybės asmenis.

1992 m. rugsėjo 22 d. po mirties Lietuvos Respublikos apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi[5], o Izraelio Yad Vashem muziejus 1995 m. jai suteikė Pasaulio Tautų Teisuolės vardą.[6]

  1. Medicinos enciklopedija, II tomas (M-Ž). Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. 493 p.
  2. „Mamutė. Ona Jablonskytė-Landsbergienė“ (PDF).
  3. Išgelbėję pasaulį: žydų gelbėjimas Lietuvoje (1941–1944). Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2001. 105 p.
  4. Atamukas S. Lietuvos žydų kelias. Vilnius : Alma Littera, 2007. 283 p.
  5. http://www.president.lt/lt/prezidento_veikla/apdovanojimai/apdovanojimai_256.html Archyvuota kopija 2011-08-31 iš Wayback Machine projekto.
  6. http://www1.yadvashem.org/yv/en/righteous/pdf/virtial_wall/lithuania.pdf?CSRT=1421761608846623658[neveikianti nuoroda].