Panevėžio elektrinė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Panevėžio viešoji dyzelinė elektrinė

Panevėžio elektrinė – 1923–1950 m. Panevėžyje veikusi viešoji dyzelinė elektrinė.

Istorija

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Panevėžyje pramonė buvo menka. 1911 m. mieste veikė 46 nedidelės pramonės įmonės, kuriose dirbo 344 darbininkai. Stambesnė buvo mielių ir degtinės gamykla, tabako fabrikas, lentpjūvė, alaus darykla ir keli malūnai. Antrojo dešimtmečio pradžioje pastatyta Z. Rabinavičiaus elektrinė buvo maža ir energiją tiekė tik daliai miesto centro namų.

Panevėžio miesto dūma, 1912 m. sužinojusi apie Šiaulių miesto valdybos vedamas derybas su profesoriumi V. Dmitrijevu dėl elektrinės statybos, taip pat su juo sudarė sutartį. Tačiau ir šiauliečių, ir panevėžiečių pareikšto noro turėti savo elektrinę, motyvuodama, kad elektrinė turi priklausyti ne privačiai kompanijai, o savivaldybei, nepatenkino nei Kauno gubernijos valdyba, nei vidaus reikalų ministerija. Tiesa, panevėžiečiai rankų nenuleido ir ėmėsi elektrinę statyti ūkio būdu, paėmus 125 tūkst. rublių paskolą iš miesto ir apskrities savivaldybės kredito kasos. Elektrinę projektavo vietinis inžinierius Dūda. Panevėžys netgi buvo užpirkęs įrengimus, tačiau prasidėjus karui, iš Vokietijos gabentas dyzelis įstrigo Eitkūnų stotyje, o vėliau ir dingo. Statyba buvo atnaujinta tik po karo.

Panevėžio dyzelinė elektrinė

1923 m. spalio 19 d. pradėjo veikti miesto savivaldybės rūpesčiu ir lėšomis pastatyta Panevėžio viešoji elektrinė. Iš pradžių elektrinėje veikė du 185 AG dujiniai varikliai ir vienas nedidelis (30 AG) dyzelinis variklis. Elektrinės variklių mechaninė galia buvo 400 AG. Čia veikė nuolatinės srovės 250 V įtampos generatoriai. Elektrinė dirbo ne ištisą parą, elektros energija buvo tiekiama tik apšvietimui.

1925 m. pabaigoje elektrinėje buvo sumontuotas naujas – 350 AG dyzelinis variklis ir ketvirtasis generatorius. Elektrinės mechaninė galia išaugo iki 750 AG, elektrinė – iki 490 kW. Nuo 1926 m. pradžios elektros energiją pradėta tiekti ištisą parą. Iš pradžių dieną elektros vartota labai mažai, tačiau rudenį apkrova ir dieną pasiekdavo 70 kW. Elektros energijos tiekimas ištisą parą spartino Panevėžio pramonės (ypač smulkiosios) elektrifikavimą. Vėliau Panevėžio elektrinė rekonstruota – dujų generatoriai bei mažasis dyzelinis variklis pakeisti galingais dyzeliniais varikliais, įrengtas vienas aukštosios generatorinės įtampos kintamosios srovės generatorius.

1935 m. Panevėžio dyzelinėje elektrinėje veikė trys dyzeliniai varikliai (580, 500 ir 350 AG), trys nuolatinės srovės (330, 300 ir 280 kW), 2x250 V įtampos bei vienas 6 kV, 520 kV • A galios kintamosios srovės generatorius. Be to, elektrinėje buvo 200 kV-A galios srovės keitiklis (žr. 61, 74 f.).

Skirstomąjį tinklą sudarė aukštosios ir žemosios įtampos elektros tiekimo linijos bei du transformatoriai. Bendras miesto elektros tiekimo linijų ilgis buvo 48,5 km, iš jų: 3,2 km aukštosios įtampos požeminio kabelio, 3,3 km aukštosios įtampos orinių linijų ir 42,0 km žemosios įtampos orinių linijų. Mieste veikė vienas 80 kV-A ir du 100 kVA žeminantys (6/0,38/0,22 kV) transformatoriai.

1935 m. iš Panevėžio elektrinės elektrą gavo 3 tūkst. abonentų, iš jų 130 elektrą vartojo mechaniniams reikalams: 151 elektros variklio instaliuotoji galia – 660 AG. Didžiausia elektrinės apkrova buvo 400 kW. mažiausia apkrova -140 kW ir per parą buvo pagaminama 5460 kWh. Augant miesto pramonei, gyventojų skaičiui, plečiantis elektrifikacijai, didėjo ir elektrinės elektros energijos gamyba.

Elektros energijos gamyba (mln. kWh)

Metai	Elektros energija
1924	0,32
1925	0,35
1926	0,46
1927	0,53
1930	0,62
1931	1,03
1935	1,04.
1940	1,32

• Lentelė sudaryta pagal Panevėžio miesto elektros stoties 1926- 1935 m. apyskaitą: Panevėžio miesto savivaldybės elektros stoties dešimtmetis.

Palyginti su kitais Lietuvos stambiaisiais pramonės ir kultūros centrais (Kaunu, Šiauliais ir ypač Klaipėda), vienam Panevėžio gyventojui teko labai mažai pagamintos elektros energijos: 1924 m. – 16 kWh, 1940 m. – apie 50 kWh. Be abejo, šiam rodikliui didelės įtakos turėjo menkoka Panevėžio pramonė ir didelės elektros energijos kainos. 1926 m. už 1 kWh apšvietimui mokėjo: prekybos įstaigos – 1,5 Lt, kiti vartotojai – 1,25 Lt; elektros varikliams sukti – 0,5- 0,25 Lt už 1 kWh .

Rekonstruojant elektrinę elektros energijos savikaina mažėjo (1926 m., palyginti su 1925 m., ji sumažėjo 13,075 cento) ir elektros energija pigo. Tačiau net ir po 1933 m., kai Kaune buvo nustatyti maksimalūs leidžiamieji elektros energijos tarifai, elektra Panevėžyje buvo brangi. 1935 m. Panevėžyje 307 tūkst. kWh (apie 40 % viso elektros energijos kiekio) buvo parduota vidutiniškai po 0,24 lt ir 461 tūkst. kWh (apie 60 %) - po 0,76 lt už kWh. Brangi elektros energija stabdė Panevėžio pramonės ir buities elektrifikavimą.

Daugiausia elektros energija vartota apšvietimui. 1935 m. namams apšviesti suvartota 326 tūkst. kWh elektros energijos, arba 42,5 %, gatvėms apšviesti – 135 tūkst. kWh, arba 17,5 %, varikliams sukti – 297 tūkst. kWh – 38,3 %, akumuliatoriams įkrauti – 13 tūkst. kWh po 0,24 Lt. Gatvių ir namų apšvietimui teko 60 % visos vartotojų suvartotos elektros energijos. Parduota savivaldybės įstaigoms ir gatvių apšvietimui, t. y. pačiai elektrinės šeimininkei – 144 tūkst. kWh po 0,15 Lt. Dar 9 tūkst. kWh buvo parduota kino teatrams po 0,70 Lt. Elektrinės saviems reikalams (apšvietimui, varikliams, transformatoriams ir keitikliui) buvo suvartojama iki 15,6 % pagamintos energijos, tinklo nuostoliai sudarė 10,2 %, Gyventojams elektra kainavo po 1,15 Lt už kWh.

Elektrinė nuo 1935 m. dirbo be jokio rezervo, todėl buvo pradėta galvoti apie jos plėtrą. Tačiau Lietuvos energijos komitetas nutarė, kad Šiauliuose numatyta statyti Rėkyvos elektrinė patenkins ir Panevėžio poreikius. 1940 m. elektrinėje dirbo 41 darbuotojas.

Antrasis pasaulinis karas buvo lemtingas daugeliui Lietuvos elektrinių, tarp jų – ir Panevėžio dyzelinei elektrinei. Besitraukiantys vokiečiai ją susprogdino. Atstatyti sugriautas dyzelines elektrines Lietuvos energetikams padėjo Leningrado „Elektrosila" ir Uralo elektros prietaisų gamyklos, kurios specialiai gamino ir tiekė tokius generatorius, kuriuos buvo galima sujungti su įvairiais užsienietiškais dyzeliais. Dėl to vėl galėjo pradėti dirbti subombarduotos Panevėžio elektrinės du Poliario ir vienas Doič firmos dyzeliai. Tačiau netrukus, atkūrus elektros perdavimo linijas iš Šiaulių, Panevėžio elektrinė buvo sustabdyta.

Nauja elektrinė

2000 m. Panevėžio miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Panevėžyje pastatyti naują 35 MW galios šiluminę elektrinę ir vėl gaminti savą elektros energiją. Tokios elektrinės statybą numatė Nacionalinė energetikos strategija, nusprendus, kad turi būti uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Elektrinės projektavimas pradėtas 2005, statyba pradėta 2006 m. Senamiesčio gatvėje, AB Panevėžio energija RK-2 katilinės teritorijoje. 2008 m. Panevėžio termofikacinės elektrinės statyba baigta.

Išnašos

Vikicitatos