Pereiti prie turinio

Perstūnis

Koordinatės: 53°47′23″ š. pl. 23°37′24″ r. ilg. / 53.78972°š. pl. 23.62333°r. ilg. / 53.78972; 23.62333 (Perstūnis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Perstūnis
bltr. Перстунь
Perstūnis
Perstūnis
53°47′23″ š. pl. 23°37′24″ r. ilg. / 53.78972°š. pl. 23.62333°r. ilg. / 53.78972; 23.62333 (Perstūnis)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas Gardino rajonas
Gyventojų (2009[1]) 41

Perstūnis (bltr. Перстунь) – bažnytkaimis vakarų Baltarusijoje. Administraciškai priklauso Gardino srities Gardino rajono Padlabenės apylinkei. Veikia Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, tebestovi buvusio dvaro ūkiniai pastatai. 41 gyv. (2009 m. duomenys).

Vietovė žinoma nuo viduramžių laikų. Kai XVI a. buvo nuspręsta kolonizuoti jotvingių gyventus miškus, dab. Palenkės teritorija iki pat siena su Kryžiuočių ordinu buvo padalinta juostomis, pietinis ruožas atiteko Perstūnio dvarui. Pastarojo dvaro juosta Perstūnio girios šiaurėje ėjo per Mario ežerą, Seinos upe ir siekė Prieraslio ežerą; pietuose – kiek vakariau Dauspudos. Įsisavinti tokius didelius plotus reikėjo nemažai pastangų ir žmonių, todėl daug perstūniečių kėlėsi gyventi į kolonizuojamą mišką. XIX a. Perstūnis priklausė Augustavo apskričiai, įėjo į Labnos dvaro sudėtį.

1780 m. Gardino ekonomijos iniciatyva atidaryta cerkvė, 1848 m. iškilo mūrinis šventovės pastatas. Jis priklausė unitams, vėliau atiduotas stačiatikiams. 1920 m. į Perstūnį atvyko kunigas Simonas Varkala, kuris kartu su vietiniais gyventojais pastatą suremontavo, buvo įkurta katalikų parapija. Antrojo pasaulinio karo metais sudegė klebonija, mokykla ir dalis kaimo; nukentėjo ir bažnyčia. Po skubaus remonto pamaldos vyko iki pat kun. S. Varkalos mirties 1949 m., vėliau bažnyčia iki 1990 m. stovėjo uždaryta. Dabar ji veikia ir priklauso Gardino vyskupijai, yra Holinkos Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios filija. Pamaldos vyksta sekmadieniais ir švenčių dienomis.