Rudaminos valsčius (Lazdijai)
Išvaizda
54°17′š. pl. 23°27′r. ilg. / 54.29°š. pl. 23.45°r. ilg.
Rudaminos valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: 1867 – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Rudamina |
Rusijos imperija | |
Suvalkų gubernija | Kalvarijos apskritis (1867–1915) |
Lietuva | |
Seinų apskritis (1919–1940) | |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Lazdijų apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Lazdijų apskritis (1944–1950) |
Rudaminos valsčius (rus. гмина Урдоминъ, lenk. gmina Urdomin) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Rudamina.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius įkurtas XIX a. pradžioje. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Lazdijų rajonui (10 apylinkių). Pokario metais apylinkėse veikė Dainavos apygardos Šarūno partizanų rinktinės partizanai.
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1888 m.[1] | 5227 | ||||
1923 m.[2] | 109 | 4545 | 888 | ||
1932 m. | 100 | 4638 | 10 seniūnijos [3] | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
119 | 10 apylinkių [4] |
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[6] | Apylinkė, 1949 m.[7] |
---|---|---|
Dainavėlė | Dainavėlės seniūnija | - |
Dzūkai | Dzūkų seniūnija | Dzūkų apylinkė |
Karužai | Karužų seniūnija | Karužų apylinkė |
Maišymai | Maišymų seniūnija | Maišymų apylinkė |
Mikniškiai | Mikniškių seniūnija | Mikniškių apylinkė |
Naujoji Kirsna | Kirsnos seniūnija | Naujosios Kirsnos apylinkė |
Paliūnai | Paliūnų seniūnija | Paliūnų apylinkė |
Rudamina | Rudaminos seniūnija | Rudaminos apylinkė |
Strumbagalvė | - | Strumbagalvės apylinkė |
Vidzgailai | Vidzgailų seniūnija | Vidzgailų apylinkė |
Vingrėnai | Vingrėnų seniūnija | Vingrėnų apylinkė |
Iš viso: | 10 seniūnijų | 10 apylinkių |
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XIX a. pabaigoje valsčiuje buvo 44 gyvenvietės.[8] 1923 m. surašytos gyvenvietės:
- Bagateliaus pv.
- Balabostės k.
- Baravos dv.
- Baravos k.
- Barisaukos k.
- Beldavos vs.
- Beviršių k.
- Bielėnų k.
- Bludiškių k.
- Būdos k.
- Bulotiškės dv.
- Češniškės vs.
- Dervinių Naujųjų k.
- Dervinių Senųjų k.
- Dambravos vs.
- Elveriškių k.
- Filicijanavo pv.
- Filicijanavo k.
- Gumbelių k.
- Gurciškės k.
- Inkištų k.
- Jaseniaukos dv.
- Jukneliškės dv.
- Karklyniškės pv.
- Karužų k.
- Keistutiškės k.
- Kelmaičių pv.
- Kelmaičių k.
- Kelmynų k.
- Kirsnos Naujosios k.
- Kirsnos Didžiosios k.
- Kirsnos Aštriosios dv.
- Kirsnelės dv.
- Lopiškių k.
- Maišymų k.
- Mastaukos vs.
- Mažališkės pv.
- Mikniškių k.
- Natalino k.
- Neravų dv.
- Neravų vs.
- Pagrūdų k.
- Pakirsnių dv.
- Pakirsnių k.
- Paliūnų k.
- Paneravės vs.
- Resurso pv.
- Rudaminos bk.
- Rudaminos dv.
- Strumbagalvės k.
- Šeštakavos vs.
- Šeštokiškės k.
- Šokolčisnos vs.
- Švedakampio vs.
- Verbalių (Krosnavinių) k.
- Vidzgailų k.
- Vigados vs.
- Vilkakarčiamės k.
- Vilkinyčios k.
- Vingrėnų k.
- Virbalų k.
- Zelenkos vs.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. gyveno 4545 žmonės:
- Lietuviai – 93,55% (4252);
- Žydai – 2,15% (98);
- Rusai – 1,93% (88);
- Vokiečiai – 1,58% (72);
- Lenkai – 0,66% (30);
- Kiti – 0,11% (5).
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1866 | Karužiai | Jurgis Karuža, gydytojas | 1953 |
1899 | Kelmaičiai | Elžbieta Mikalauskaitė, kalbininkė | 1970 |
1903 | Maišymai | Petras Kazlauskas, gydytojas | 1983 |
1946 | Strumbagalvė | Elvyra Julija Bukevičiūtė, kalbininkė |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 670–676 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 70
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 672 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 676 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 72
- ↑ Urdomin. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 817 psl. (lenk.)