Samanos
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Bryophyte | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
 Lapsamanė | ||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||
| ||||||
| Skyriai | ||||||
Samanos (Bryophyte) – eukariotų (Eukaryota) domeno daugialąsčiai aukštesnieji augalai, neturintys indų. Samanos neturi žiedų ar sėklų ir dauginasi vegetatyviškai (gniužulo dalimis, gemaliniais pumpurais, lapų išaugomis), nelytiškai (sporomis) ir lytiškai.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Samanos paplitusios drėgnuosiuose atogrąžų, drėgnuose vidutinio klimato juostos miškuose, gėlo vandens srityse ir pelkėse. Tam tikrų rūšių samanos randamos ir sausesnėje aplinkoje, pavyzdžiui, viržynuose. Vasarą šios rūšys išdžiūva ir susitraukia, bet rudenį sugeria vandenį ir vėl ima augti. Samanos gali augti ant akmeninių sienų, uolų paviršiaus, medžių ir pliko dirvožemio.
Morfologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Samanos yra gležni nežydintys augalai, augantys mažais kupsteliais – pagalvėlėmis. Tikrųjų šaknų neturi ir prie paviršiaus prisitvirtina plonomis išaugomis, kurios vadinamos rizoidais. Maži plonyčiai lapai neturi apytakinio audinio vandeniui ir maisto medžiagoms pernešti, todėl šie augalai greitai išdžiūva. Samanos jautrios vandens trūkumui, o jų lytiniam dauginimuisi reikia vandens, todėl dauguma jų auga labai drėgnoje aplinkoje.
Dauguma samanų yra labai žemos, tačiau kai kurios atogrąžų rūšys, kaip antai Dawsonia genties, būna iki 70 cm aukščio. Samanų lapai yra paprastos sandaros – daugumos rūšių susideda tik iš vieno ląstelių sluoksnio – ir paprastai būna išsidėstę spirale aplink ploną stiebą. Rizoidais samanos prisitvirtina prie dirvožemio, uolų arba medžio žievės. Išskyrus gegužlinį (Polytrychum sp.) ir giminingas rūšis, rizoidai vandens nesiurbia. Vienų rūšių samanose vyriškieji ir moteriškieji lyties organai yra tame pačiame augale, kitu rūšių samanoms būdingi atskiri vyriškieji ir moteriškieji augalai.
Visoms samanų rūšims būdingas savitas augimo būdas. Melsvoji balzganė sudaro tankias, beveik rutulio pavidalo pagalvėles. Aukštesnės rūšys, tokios kaip gegužlinis, auga laisvais kuokštais. Kitos samanos, kaip antai gojasamanė, driekiasi horizontaliai, sudarydamos išsišakojančių samanų kilimėlį. Senesni augalai tokiame kilimėlyje sunyksta, palikdami jaunesnes šakeles, iš kurių išauga nauji augalai.
Gyvenimo ciklas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Samanų gyvenimo ciklui būdingos dvi stadijos. Vyraujanti karta – gametofitas. Pirmiausia žaliame lapuotame augale (gametofite) susidaro vyriškieji (anteridžiai) ir moteriškieji (archeogonės) lyties organai. Judrios vyriškosios gametos ant augalo paviršiaus esančiais vandens lašeliais plaukia nejudančių moteriškųjų gametų link ir jas apvaisina. Iš apvaisintos ląstelės išsivysto naujas augalas, vadinamas sporofitu, kuris dėžutėje užaugina sporas. Sporos išbarstomos ir iš jų išdygsta nauji lapuoti augalai.
Dauguma samanų dėžučių turi „burną“, kurią dengia dangtelis. Sporoms subrendus, dangtelis nukrenta, ir pasirodo dvi arba trys vidun lenktų „dantukų“ eilės, kurios užtveria pravirą dėžutės „burną“. Sausomis sąlygomis šie „dantukai“ išlinksta išorėn, atverdami dėžutės „burną“ ir leisdami oro srovėms išnešioti sporas. Drėgni orai, kurie sporoms platinti netinka, priverčia „dantukus“ įlinkti vidun ir uždaryti dėžutės „burną“.
Durpynai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Durpyną sudaro tanki kiminų (Spahagnum sp.) danga. Šios samanos auga ten, kur klimatas vėsus ir būna daug lietaus. Per šimtus metų ši danga pasidaro labai stora, su plonu gyvu paviršiniu sluoksniu, augančiu ant storėjančio mirusių kiminų sluoksnio. Susislėgę apatiniai sluoksniai suformuoja juosvai rudas durpes.
Kadangi samanos tikrųjų šaknų neturi, dauguma jų vandenį ir mineralines medžiagas siurbia pro lapus. Dėl to samanos priklauso nuo kritulių, tačiau juose yra mažai mineralinių medžiagų. Kad gautu visų jiems reikalingų mineralinių medžiagų, kiminai pasinaudoja tam tikromis cheminėmis reakcijomis, kurių metu kaip šalutinis produktas į dirvožemį išskiriama rūgštis. Ji sunaikina bakterijas ir taip padeda išsaugoti žmogaus bei gyvūnų liekanas.
Kolonistai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Samanos – tai pirmieji augalai, kurie apsigyveno drėgname plikame dirvožemyje. Kadangi įsišaknyti joms reikia nedaug arba visai nereikia jokio dirvožemio, jos geba augti ant plikos uolos, medžiu žievės ir netgi pastatų. Andrėjos (Andreaea sp.) auga ant kieto, nesvetingo granito. Kai kurios samanos gerai pakenčia labai žemą temperatūrą, kuri būna aukštikalnių šlaituose, Arktyje ir Antarktyje.
