Pereiti prie turinio

Seradzas

Koordinatės: 51°36′00″ š. pl. 18°45′00″ r. ilg. / 51.60000°š. pl. 18.75000°r. ilg. / 51.60000; 18.75000 (Seradzas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Seradzas
lenk. Sieradz
            
Miesto vienuolynas
Seradzas
Seradzas
51°36′00″ š. pl. 18°45′00″ r. ilg. / 51.60000°š. pl. 18.75000°r. ilg. / 51.60000; 18.75000 (Seradzas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija link={{{alias}}} Lodzės vaivadija
Apskritis Seradzo apskritis
Įkūrimo data 1247 (miesto teisės)
Gyventojų (2006) 44 045
Plotas 51,22 km²
Tankumas (2006) 860 žm./km²
Pašto kodas 98-200 iki 98-210
Tinklalapis www.sieradz.eu/pl
Vikiteka Seradzas

Sèradzas [1] (lenk. Sieradz) – miestas vidurio Lenkijoje, Lodzės vaivadijoje, ~60 km į pietvakarius nuo Lodzės, 140 km į šiaurės rytus nuo Vroclavo. Miestas įsikūręs prie Vartos upės. Apskrities centras, turi apie 44 tūkst. gyv. Vystoma lengvoji pramonė (drabužių siuvimas ir mezgimas), žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo įmonės, malūnai, spirito varykla. Restauruotas senamiestis, bažnyčios traukia turistus.

Turgaus aikštė

Tai vienas seniausių miestų, įkurtas jau nuo XI a., miesto teises įgijęs 1247 m. Buvo viena iš mažųjų kunigaikštysčių istoriniame Didžiosios Lenkijos regione. Čia buvo karūnuoti trys lenkų monarchai. Karalius Kazimieras III Didysis pastatė pilį ginti Seradzui. Miestą puolė totoriai, bohemiečiai, kryžiuočių riteriai. Iki XVI a. buvo svarbiu prekybos centru, čia driekėsi Ispanijos ir Portugalijos pirklių maršrutai. XVII a. miesto ekonominę svarbą susilpnino karų su švedais padariniai, maras, gaisrai. XVIII a. mieste gyventojų sumažėjo iki 1,5 tūkst. žmonių.

XIX a. buvo miestas, Kališo gubernijos Seradzo apskrities centras.

  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)