Simfonija Nr. 8 (Šubertas)
Simfonija Nr. 8 h-moll (D759, „Nebaigtoji“) – austrų romantinės muzikos kompozitoriaus F. Šuberto (1797–1828) simfonija, parašyta 1822–1823 metais.
F. Šubertas „Simfoniją Nr. 8“ pradėjo rašyti tikriausiai 1822 m. rudenį, simfonijos rankraštyje yra pažymėta tų metų spalio mėn. data. Jis parašė dvi pirmąsias simfonijos dalis ir trečiosios, skerco, pačią pradžią. Taip pat išliko skerco partitūros fortepijonui. Neaišku, kodėl kompozitorius darbo ties simfonija nebepratęsė. Jis iškart po to pradėjo dirbti ties „Klajūno fantazija“. Yra iškelta įvairių versijų dėl to, tačiau nei viena tinkamai nepaaiškina simfonijos neužbaigtumo. Yra manančių, kad F. Šubertas tikriausiai laikė ją užbaigta arba nebegalėjo toliau pratęsti taip įspūdingai, kaip ją pradėjo. Kitomis versijomis, tuo metu kompozitorius buvo prastos sveikatos arba pernelyg savikritiškai save vertino.
Simfonijos rankraštį kompozitorius padovanojo draugui Jozefui Hutenbreneriui, kuris jį nugabeno pas brolį Anzelmą Hutenbrenerį, Štirijos muzikos draugijos Grace, apdovanojusios F. Šubertą garbės diplomu, prezidentą. Tik 1865 m. balandį Anzelmas perdavė rankraštį dirigentui Johanui fon Herbekui, kuris dirigavo tų metų gruodžio 17 d. kūrinio premjeroje, įvykusioje Vienos Muzikos mylėtojų draugijoje. J. fon Herbekas kūrinio pabaigai atliko paskutinę dalį iš F. Šuberto trečiosios simfonijos, tačiau greitu laiku ji pradėta atlikti tik su dviem originaliomis dalimis, tikriausiai dėl to, kad publikai to pakako. Apie 1890 m. simfonija praminta „Nebaigtąja“, nors jos neužbaigtumas yra ginčytinas.
Simfonijos dalys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
F. Šuberto „Simfonija Nr. 8“ skirta atlikti orkestrui ir sudaryta iš dviejų dalių:
- Allegro moderato. Prasideda tamsios nuotaikos įžanga, kuri pereina į vieną žinomiausių F. Šuberto melodijų.
- Andante con moto. Skirtingai nuo pirmosios dalies tamsumo ir kontrastų dominuoja muzikos lengvumas, kuris pereina į ramią pabaigą
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sofijos filharmonijos programa
- Sabine Köllmann, Londono choras
- Indianapolio simfoninio orkestro programa