Storasnapis kuoduotasis pingvinas

Eudyptes pachyrhynchus
Storasnapis kuoduotasis pingvinas (Eudyptes pachyrhynchus)
Apsaugos būklė
Pažeidžiami (IUCN 3.1),
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Paukščiai ( Aves) Būrys: Pingvinai ( Sphenisciformes) Šeima: Pingvininiai ( Spheniscidae) Gentis: Kuoduotieji pingvinai ( Eudyptes) Rūšis: Storasnapis kuoduotasis pingvinas ( Eudyptes pachyrhynchus)
Binomas
Eudyptes pachyrhynchus Gray, 1845

Storasnapis kuoduotasis pingvinas (Eudyptes pachyrhynchus) – pingvinų būrio paukštis.

Paplitimas

Endeminis Naujosios Zelandijos paukštis, aptinkamas Fiordlando salos rytinėje pakrantėje bei Stiuarto saloje. Populiaciją sudaro 5 500 – 7000 individų.

Išvaizda

Vidutinio dydžio pingvinas. Kūno ilgis 55 - 60 cm, o svoris – 4 kg. Nugara ir sparnų išorinė pusė mėlynai juoda. Galva ir gerklė tamsesnės už nugarą, skruostuose 3 – 6 balti dryžiai. Pilvas ir sparnų vidinė pusė balta. Virš antsnapio, akių yra geltonų, ilgų plunksnų kuokštai. Rainelė rudai raudona. Snapas yra storas, oranžinės spalvos. Virš snapo yra juoda, plikos odos juostelė. Patelių snapai yra mažesni už patinų. Kojos ir pėdų viršus – rožiniai, o padai yra juosvai rudi. Pirštai sujungti plaukiojamąja plėve.

Jauniklių nugara pilkai ruda, pilvas baltas. Smakras ir gerklė išmarginti baltai. Geltonų plunksnų kuokštai reti.

Biologija

Biotopas – brandūs pakrantės miškai ir tankūs krūmynai. Baikštūs, aktyvūs naktį paukščiai. Dieną slepiasi netoli perimviečių. Didžiąją savo gyvenimo praleidžia atvirame vandenyne. Medžiodami laikosi pavieniui. Minta kriliu ir kitais vėžiagyviais, žuvimi, kalmarais. Balsas: aukštas, garsus trimitavimas ir žemas šnypštimas, burzgimas.

Monogamai. Birželio – liepos mėnesiais į perimvietes grįžta patinai, patelės pasirodo dviem savaitėmis vėliau. Lizdus krauna drevėse, urvuose, po tankiai suaugusiais augalais. Patinas iškloja lizdą šakelėmis ir žole. Peri mažose kolonijose. Lizdavietės viena nuo kitos išsidėsčiusios kelių metrų atstumu.

Dėtyje du šviesiai žali kiaušiniai. Pirmas kiaušinis mažesnis už antrąjį, pastarasis padedamas 3 – 6 dienomis vėliau. Perėjimas trunka 31 – 36 dienas. Peri abu tėvai, pasikeisdami kas 5 – 10 dienų. Pirmas išsirita iš antro kiaušinio jauniklis. 12% atvejų išauginami abu jaunikliai. Pirmosiomis dienomis jaunikliai šildosi ir slepiasi po patino pilvo odos raukšle, o maitina patelė. Lizde jaunikliai būna 23 – 25 dienas, kol užauga pirmosios plunksnos. Tada jaunikliai palieka lizdą ir buriasi į „ lopšelius“. Maistu rūpinasi abu tėvai. 75 dienų jaunikliai apsiplunksnuoja ir išplaukia į jūrą. Lytiškai subręsta 5 metų.

Baigę maitinti jauniklius suaugę pingvinai intensyviai maitinasi ir priauga po 2 kg svorio. Šeriasi 3 savaites. Ataugus naujoms plunksnoms išplaukia į jūrą.

Apsauga

Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis storasnapis kuoduotasis pingvinas yra pažeidžiama rūšis. Populiacijos mažėjimo priežąstys:

• Didelį pavojų jų išlikimui kelia introdukuotos plėšrūnų rūšys šunys, katės, žiurkės.
• Paplūdimiai ir vandens pramogos netoli perimviečių.
• Komercinė žuvies ir kalmarų žūklė.
• Vandenyno tarša naftos produktais.

Viena iš rūšies apsaugos priemonių - plėšrūnų skaičiaus reguliavimas.

Nuorodos

• Storasnapis kuoduotasis pingvinas. NVO Wildscreen Arkive. Archyvuota kopija 2019-02-06 iš Wayback Machine projekto. anglų k.
• Eudyptes pachyrhynchus. Mičigano universiteto zoologijos muziejus anglų k.
• Viskas apie pingvinus: Storasnapis kuoduotasis pingvinas anglų k.