Surinamo indai
Surinamo indai | |
---|---|
Surinamo indės (~1910 m.)
| |
Gyventojų skaičius | >150 tūkst. |
Populiacija šalyse | Surinamas: 148 tūkst. Nyderlandai: ? |
Kalba (-os) | Karibų hindustani, srnantongo, olandų, anglų, kt. indų kalbos |
Religijos | hinduizmas, t. p. islamas, krikščionybė |
Giminingos etninės grupės | indai (hindustani, bhodžpuriai, avadhiai ir kt.), Karibų indai (ypač Gajanos indai), surinamiečiai |
Vikiteka: | Surinamo indai |
Surinamo indai (ol. Hindoestanen) – tautinė bendruomenė, susiklosčiusi Suriname iš indų, 1873–1916 m. atgabentų į darbus plantacijose. Jie sudaro beveik trečdalį šalies gyventojų ir yra gausiausia tautinė bendrija Suriname. Taip pat gyvena išeivijoje Nyderlanduose. Šneka vietine hindustani kalbos tarme (Karibų hindi), kitomis indų kalbomis, taip pat angliškai bei vietinėmis olandų ir srnantongo kalbomis. Apie 3/4 – hinduistai, kiti – musulmonai-sunitai, nedidelė dalis – krikščionys (katalikai, protestantai). Gyvena daugiausia kaimiškose vietovėse šalies šiaurėje (Vanikos, Nikerio, Komeveino ap.) bei Paramaribe.
XIX a. antroje pusėje Olandų Suriname panaikinus vergiją, kolonija pritrūko darbo jėgos. 1870–1871 m. olandai pasirašė sutartį su Jungtine Karalyste dėl darbo jėgos įvežimo iš Britų Indijos. 1873 m. į kraštą atvyko pirmieji užverbuoti indų darbininkai (daugiausia iš dab. Utar Pradešo ir Biharo). Panašią sistemą britai taikė Gajanoje (žr. Gajanos indai). Pradžioje indai gabenti ir įdarbinti vergiškomis sąlygomis, kentėjo nuo ligų, bado, nepritekliaus, vėliau po 1870 m. susirūpinta jų gerove, pagerintos kelionės ir darbo sąlygos.
Ryšys su kitomis tautinėmis grupėmis ribotas, iš dalies išlikusi kastų sistema (nors palengva nyksta).[1]
-
Arja Devakero šventykla Paramaribe
-
Surinamo indė (~1920 m.)
-
Indų darbininkai (XIX a. pab.)
-
Rašytojas ir politikas Džnianas Hansdevas Adhinas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Суринамцы-индопакистанцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.