Tachte Soleimanas
Tachte Suleimanas تخت سلیمان | |
---|---|
Koordinatės | 36°36′14″ š. pl. 47°14′06″ r. ilg. / 36.60389°š. pl. 47.23500°r. ilg. |
Vieta | Vakarų Azerbaidžanas, Iranas |
Istorija | |
Laikotarpis | geležies amžius |
Informacija | |
Vikiteka | VikitekaVikiteka |
UNESCO | (angl.) (pranc.): 1077 |
Tachte Soleimanas (pers. تخت سلیمان = Takht-e Soleymān – „Saliamono sostas“) – archeologinė vietovė šiaurės vakarų Irane, Vakarų Azerbaidžano provincijoje, netoli Takabo miesto (pusiaukelėje tarp Urmijos ir Hamadano).
Senovėje tai buvęs įtvirtintas miestas prie kraterinio ežero kranto. Yra išlikusios zoroastrizmo šventyklos, pastatytos Sasanidų laikais, liekanos. Joje degė viena iš trijų karališkųjų amžinųjų liepsnų. Taip pat rasta V a. pr. m. e. radinių iš Achamenidų laikų, partų gyvenvietės liekanų. Rasta Sasanidų karalių, bei Bizantijos karaliaus Teodosijaus lobis.
Pasak legendos, karalius Saliamonas 100 m gylio krateryje įkalinęs siaubūnus. Kitame krateryje forto centre buvo šaltinis, kurį irgi sukūręs Saliamonas. Tačiau manoma, kad ši legenda atėjusi iš arabų. Persai, bandydami išgelbėti savo paveldą nuo arabų sunaikinimo, dažnai suteikdavo jiems iš arabų mitologijos kilusius pavadinimus.
Tachte Soleimanas 2003 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.